Kovo 15-ąja minima Europos vartotojų diena šiemet beveik sutapo su Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimu. Nuo kovo 1 dienos įsigaliojęs naujasis įstatymas vartotojų teises gina daug patikimiau ir konkrečiau.
Vakar Panevėžio apskrities administracijoje vyko konferencija, skirta Europos vartotojų dienai. Jos metu buvo gvildenamos svarbiausios vartotojų teisių apsaugos Panevėžio apskrityje problemos.
Europos vartotojų diena minima kovo 15-ąją nuo 1983 metų ir kasmet suteikia progą visiems vartotojams dar kartą prisiminti savo teises, gynimosi būdus, atkreipti dėmesį į pažeidimus, skatinti visuomenę įsijungti į vartotojus ginančių organizacijų veiklą.
Kreipiasi vis dažniau
Pastaraisiais metais vartotojai tampa sąmoningesni ir, pasak L.Čerauskienės, į vartotojų teisių apsaugos tarnybas kreipiasi vis dažniau.
„Žmonės skundžiasi dėl nekokybiškų prekių bei pačių įvairiausių paslaugų, – sako skyriaus vedėja. – Šiuo metu kiek mažiau skundų gauname dėl turizmo bei finansinių paslaugų, bet labai padaugėjo skundų dėl nekokybiškai atliekamų statybinių paslaugų”.
Daugiau kaip 50 procentų gautų skundų – dėl ne maisto prekių bei teikiamų paslaugų kokybės.
Daro klaidas
„Elementarių klaidų dažnai daro ir patys vartotojai, – primena L.Čerauskienė. – Visada reikia būti atidiems – ir perkant prekes, ir sudarant paslaugų sutartis, pasirašant jas. Būtina perskaityti sutartyje nurodytas sąlygas”.
Skyriaus vedėja pasakojo, kad neseniai pasiskundė panevėžietė, vieno mobiliojo ryšio operatoriaus klientė. Moteris, pasibaigus sutarčiai su operatoriumi, nutarė ją pratęsti.
„Paskambino operatoriui, ir jai buvo pasiūlyta pratęsti sutartį ne tomis pačiomis sąlygomis, o keičiant jas, – sako L.Čerauskienė. – Pasiūlė sudaryti sutartį savo vardu trims abonentams. Moteris sutiko, tačiau, pakalbėjusi su artimaisiais, nerado kitų dviejų klientų. Kai apie tai pranešė operatoriui ir paprašė sudaryti sutartį senomis sąlygomis, jai buvo atsakyta, kad jau per vėlu – sutartis jau sudaryta ir įsigalios. Šiuo atveju neteisėti operatoriaus veiksmai – klientės parašo nebuvo, tik žodinis susitarimas. O toks galioti negali. Jeigu klientė būtų pasirašiusi, jos teises apginti būtų sunkiau”.
Galės nagrinėti ir be teismo
Nuo kovo 1 dienos įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas konkrečiai apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą ir kompetenciją. Įstatymas taip pat reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus.
Įsigaliojus naujam įstatymui sukurta nauja ginčų, nagrinėjamų ne teismuose, procedūra. O jeigu byla bus nagrinėjama teisme, vartotojų interesus jame galės ginti vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Naujasis įstatymas nekartoja Civilinio kodekso nuostatų, o vadovaujasi Europos Sąjungos direktyvomis.
Keturios galimybės
Atsirado naujas požiūris ir į kokybės garantiją. Anksčiau pirkdamas prekę, pavyzdžiui, televizorių, pirkėjas gaudavo ir garantinį taloną. Sugedus prekei, pirkėjas turėdavo kreiptis į remonto dirbtuves nurodytu adresu. Tuo būdavo apribojamos kitos galimybės. Dabar nekokybišką prekę įsigijęs vartotojas turi keturias galimybes: keisti įsigytą prekę į kitą; prašyti, kad būtų sumažinta prekes kaina; atiduoti ją remontuoti arba grąžinti prekę ir iš karto atsiimti pinigus.
Pardavėjas ar paslaugų teikėjas gavęs raštišką vartotojo kreipimąsi dėl nekokybiškos prekės privalo ne vėliau kaip per 10 dienų pateikti raštišką motyvuotą atsakymą. Anksčiau tokio atsakymo tekdavo laukti net keletą mėnesių.