Civilizuotame Europos laivyne senokai nebuvo tokių skandalų, kokie kone vienas po kito kilo latvių savininko „ADG Shipmanagement” kelte „Merchant Brilliant” ir graikų kompanijos „Celtic Link Ferries” kelte „Celtic Mist”.
Šiuolaikinis „Šarvuotis Potiomkinas”
Rusijos jūrininkai, apimti nevilties dėl daugelį mėnesių trunkančios nemokamos eksploatacijos ir prisiminę istorinę protėvių iš „Šarvuočio Potiomkino” patirtį, „Merchant Brilliant” išplukdė į Airijos uosto reidą ir užsibarikadavo triume.
Po ilgų derybų į laivą atvykęs savininko atstovas, dalyvaujant Tarptautinės transportininkų federacijos (ITF) inspektoriui, pažadėjo visiškai atsiskaityti su įgula ir ją išsiųsti namo.
Jūrininkai nepatikėjo, ir gerai padarė. Tokius pažadus jie girdėjo ir gruodį, kai dėl įgulai nemokamų atlyginimų „Merchant Brilliant” netgi areštavo Dublino uosto valdžia. Bet vos tik areštas po karštų savininko prisiekinėjimų sumokėti buvo panaikintas, šis iškart nuplukdė laivą į gretimą uostą, o priesaikas pamiršo.
Taip būtų atsitikę ir šįkart. Tačiau karčios patirties pamokyti rusų jūrininkai pareiškė, kad laivą reide laikys tol, kol gaus visą atlyginimą. Pinigus sumokėjo dviem paromis vėliau nei buvo sutarta.
Derybose su ITF inspektoriais ir pareiškime spaudai Latvijos kompanijos „ADG Shipmanagement” atstovai negailėjo blogų žodžių jūrininkams. Neva tai ne įgula, bet neprofesionalų, nuolat pažeidžiančių drausmę ir gadinančių laivo mechanizmus, tuntas. Jūrininkams dar buvo pateiktas įdomus kaltinimas, kad jie nemoka mokesčių valstybei. Įdomu, iš ko jie juos mokės, jeigu Rusijos iždo užtarėjai kelis mėnesius nemokėjo atlyginimų?
Į tėvynę išvykusių Rusijos jūrininkų vietą tuoj pat užėmė dar neišgąsdinti naujokai iš Ukrainos.
Svarbi detalė: Rusijos spauda skelbė pranešimus, kad maištaujantiems jūrininkams grasinta susidoroti su jų šeimomis.
Lietuviai – taip pat blogi
Nespėjo nutilti skandalas Airijoje, ir kažkas panašaus įvyko kaimyninėje Anglijoje, kai į Portsmuto uostą atplaukė „Celtic Mist” – buvęs Lietuvos keltas „Klaipėda”. Dabar jis stovi Sauthemptone.
Rusai – kaip dabar sakoma, trečiosios šalies jūrininkai – didele kantrybe pagarsėjusi tauta. O čia – visi iš Europos Sąjungos: laivo savininkas – graikas, vėliava – Kipro, jūrininkai – lietuviai ir beteisiai.
Pernai liepą graikams parduotą „Klaipėdą” (nepaisant 20 metų ji buvo labai neblogos būklės – dėl geros priežiūros) naujasis savininkas ilgiau nei pusmetį remontavo ir rekonstravo. Iš krovinių denio pašalino bėgius, prie antstato pristatė du denius, keleivių vietų skaičių padidino nuo 12 iki 190 bei įrengė restoraną.
Klaipėdos įdarbinimo kompanijos „Askoldas” paprašė suformuoti 24 jūrininkų įgulą. Tik kapitoną rumuną graikai priėmė patys.
Laivo savininkas iš pradžių tvarkingai mokėjo atlyginimus. Tačiau po pirmojo kontrakto daugelis į laivą negrįžo – pragariškos sąlygos. Kadangi laivo antstate vyko statybos darbai, įgulą įkurdino apačioje. Bufetininkė Žana Rajevskaja pasakojo, kad ir ten nebuvo kur dingti nuo bildėjimo, dulkių bei į maistą krentančios stiklo vatos. Kondicionieriai neveikė, o jūrininkus vertė dirbti iki išsekimo, kai net prie karščio pratę remontininkai graikai pasitraukdavo į pavėsį.
Vėliau, kai keltas atplaukė į Angliją ir kilo skandalas dėl nemokamų atlyginimų bei viršvalandžių, kapitonas ITF inspektoriui sakė nematęs bjauresnės įgulos. Tikriausiai taip norėjo paaiškinti priežastį, dėl kurios laivo savininkas jūrininkams neduoda uždirbtų pinigų.
Bandė papirkti inspektorių
Uosto valdžia neleido keltui „Celtic Mist” dirbti Porstmuto ir Šerburgo linijoje, jo techninę būklę apibūdindama žodžiu „siaubinga”. Ji taip pat sužinojo, kad laive šiurkščiai pažeidžiamos jūrininkų teisės. Įgulos dauguma pareikalavo visiškai su ja atsiskaityti ir išsiųsti namo.
Keltui atplaukus į Angliją, jame buvo trylika „Askoldo” parinktų jūrininkų. Keturis vasario pradžioje atsiuntė Klaipėdos kompanija „Techmaris”. Nepavyko sužinoti, kokia įdarbinimo agentūra parinko dar šešis Lietuvos jūrininkus. Kone du trečdalius laivo vadovų sudarė Rumunijos jūrininkai. Beje, jiems atvykus į laivą, mūsų jūrininkai buvo perkelti į žemesnes pareigas.
Pasak bocmano Viktoro Riazanskio, pastaruoju metu įguloje tvyrojo negera atmosfera. Naujokai kraštiečiai nedalyvavo kovoje su laivo savininku. Laivo administracija, rumunai, į viską žvelgė iš aukšto.
Jūrininkų pasipiktinimą ypač sukėlė incidentas dėl susirgusio ketvirtojo mechaniko Aleksejaus Skočilovo. Pasiekęs, kad būtų išregistruotas iš laivo, jis tik oro uoste sužinojo, kad skristi teks savo sąskaita. Dėl dujų nuotekų, be jo, nukentėjo ir kiti mašinų komandos nariai. Tačiau gydytojo išrašytus vaistus jiems atgabeno tik po kelių dienų.
Tik ITF inspektoriaus Tomio Molos įsikišimas, kaip tvirtino visi grįžę jūrininkai, padėjo atgauti visus uždirbtus pinigus ir išskristi namo. Kovo 11-ąją laivą paliko paskutinieji iš trylikos „askoldiečių”.
Nuo vasario dirbusioms stiuardesėms Žanetai Krochinai ir Loretai Mockuvienei bei elektromechanikui Sergejui Lebedevui neleido išsiregistruoti iš laivo. Jiems nesuteikė galimybės ir susitikti su laivan atvykusiu ITF inspektoriumi Tomiu Mola. Tuo metu juos izoliavo vienoje patalpoje, specialiai surengdami laivo pavojaus pratybas.
Dėl šios priežasties iš laivo išprašė ir patį inspektorių, kai nepaveikė savininko sūnaus, iš pykčio net trypusio kojomis, reikalavimas. Vėliau jis bandė ITF inspektoriui duoti tūkstančio eurų kyšį, kad šis nepadėtų jūrininkams.
„Klaipėdos” žurnalistai ir ITF Lietuvos regioninis inspektorius Andrejus Černovas padėjo susitikti inspektoriui ir trims įgulos nariams. Prisiskambinę Tomiui Molai, jam perdavėme vienos stiuardesės telefono numerį. Susitikimas įvyko.
Trečiadienį abi moterys jau buvo Klaipėdoje. Elektromechaniko kol kas neišleidžia. Dar šeši jūrininkai nutarė likti laive, nes gavo siūlymą pasirašyti naują kontraktą su didesniu atlyginimu. Du motoristus paaukštino į mechanikus. Tiesa, dar dviem pasilikti nutarusioms stiuardesėms iš Lietuvos atlyginimų taip ir nepakėlė.
Po šių skambių skandalų dėl pažeistų jūrininkų teisių ITF imsis ypatingai kontroliuoti Graikijos kompaniją „Celtic Link Ferries” ir Latvijos kompaniją „ADG Shipmanagement”. Pastaroji gali netgi patekti į federacijos juodąjį sąrašą.