Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 10-ąją metų savaitę (kovo 5 -11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis rodiklis penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sumažėjo 11,7 proc. ir siekė 123,3 atvejo 10 000 gyventojų. Pažymima, kad registruota kiek mažiau gripo atvejų – 4566 (27,4 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų). Klaipėdoje, kur paskelbta gripo epidemija, stebimas gripo ir ŪVKTI rodiklio padidėjimas 20,4 atvejais – 10 000 gyventojų (157,4 atv./10 000 gyv.). Kituose didžiuosiuose šalies miestuose sergamumas gripu ir ŪVKTI mažėja, tačiau vis dar viršija epideminį lygį. Tiktai Panevėžyje sergamumas gripu sumažėjo beveik 2 kartus (87,3 atv./10000 gyv.) ir nesiekia epideminio lygio.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistai informuoja, kad daugiausia susirgusiųjų gripu – 1699 atvejai – registruota Kaune, mažiausiai – 267 atvejai – Panevėžyje. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 57 proc. visų susirgusiųjų gripu ir ŪVKTI – vaikai.
Europos gripo priežiūros tinklo EISS (European Influenza Surveillance Scheme) duomenimis, 9-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI didėjimas dar buvo stebimas Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sergamumo pikas užregistruotas Norvegijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje. Tačiau kai kuriose Europos valstybėse sergamumas palaipsniui mažėja, o kai kuriose – jau registruojamas nedidelis gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius.