Dėl beveik 1,5 hektaro žemės sklypo pačiame Alytaus centre, buvusios autobusų stoties teritorijoje, neskaidraus privatizavimo ietis laužo politikai ir verslininkai, ne kartą savo nuomonę išdėstė visuomenės atstovai. Vis dėlto 10 alytiškių – tikrųjų šios žemės paveldėtojų – balso valdininkai nenori girdėti ir atkakliai slepia tiesą apie daugybę įstatymų pažeidimų, kurie buvo padaryti „prichvatizuojant” žemę.
Tiria policija ir prokuratūra
Šių metų sausio 12 dieną Vilniaus prekybos bendrovė, įsigijusi žemės sklypą Alytuje komerciniams tikslams, įformino pirkinį Valstybiniame nekilnojamojo turto registre. Tačiau tikrieji žemės paveldėtojai siekia įrodyti, kad vadinamoji autobusų stoties sklypo afera nuo pat pradžių – valstybinės žemės suteikimo įmonei, sklypo išnuomojimo iki jo pardavimo – yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo neteisėtai siekiama valstybės turtą nupirkti bankrutuojančios autobusų stoties vardu, o paskui perleisti privatiems asmenims.
Sausio 19 dieną Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Arūnas Juknevičius raštu pranešė, kad Generalinė prokuratūra į Alytų persiuntė gautus piliečių pareiškimus, pagal kuriuos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba. „Šis tyrimas atliekamas išsamiai ir intensyviai”, – sako vyr. prokuroras A.Juknevičius.
Teisėsaugos institucijos žada ginti viešąjį interesą. Tuo tikslu Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento specialistams bus pateikta užduotis ištirti, ar Alytaus miesto savivaldybė teisėtai rengia naują detalųjį planą, kuriame norima pakeisti buvusios autobusų stoties žemės sklypo paskirtį iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos į komercinės paskirties objektų naudojimo sklypą.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai taip pat jau tarė žodį šioje istorijoje. Jie pripažino, kad Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų neveiklumas, tiesioginių pareigų nevykdymas ir įstatymų pažeidimai sudarė sąlygas vilkinti nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimą natūra.
„Mes įrodysime, kad Alytaus autobusų parko įmonė neteisėtai naudojosi šiuo žemės sklypu, o korumpuoti valdininkai nuo pat pradžių darė viską, jog žemė miesto centre atitektų ne teisėtiems jos paveldėtojams, bet būtų perparduota komerciniais tikslais”, – įsitikinę pretendentai į sklypą Jotvingių g. 5.
Pažeidimai ir pažeidėjai
Aiškindamiesi, kaip tėvų ir senelių žemė atiteko svetimiems, senieji alytiškiai sužinojo istoriją prasidėjus nuo to, kad savivaldybės įmonei Alytaus autobusų parkui 1998 metų kovo mėnesį tuometinis meras Dobilas Kurtinaitis oficialiu potvarkiu leido nuosavybės teise perimti buvusius valstybinius pastatus.
Statinių eksploatavimas susijęs su po jais ir aplink juos esančia žeme. Tuo metu žemės sklypas priklausė valstybei. Teisės aktai numatė, kad miestuose sprendimus dėl sklypų, kurių plotas didesnis negu 1 ha, priima Vyriausybė. Ši Alytaus autobusų parkui neleido naudotis jokiu žemės sklypu, vadinasi, įmonė žeme naudojosi neteisėtai. Nepaisydamas šių teisės aktų reikalavimų ir juos ignoruodamas, 1999 metų gegužę Alytaus apskrities viršininkas Ignas Aleškevičius priėmė sprendimą išnuomoti autobusų parkui 1,43 ha žemės sklypą.
Be to, I.Aleškevičius dar kartą pažeidė įstatymą išnuomodamas sklypą 10 metų laikotarpiui, nors privalėjo neviršyti savo įgaliojimų ir priimti sprendimą dėl ne didesnio kaip 1 ha sklypo nuomos tik trejiems metams.
2003 metais Kauno apygardos teismas paskelbė, kad Alytaus autobusų parkui pradėta bankroto procedūra. Tai reiškia, kad įmonė baigia veiklą ir jai neleidžiama imtis naujų ūkinių-komercinių sandorių, juo labiau – pirkti nekilnojamojo turto. Vis dėlto 2004 metų gegužę Alytaus autobusų parko administratorius Jonas Gvazdaitis kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, vadovaujamą mero Vytauto Kirkliausko, prašydamas bankrutuojančiai įmonei leisti išsipirkti nuomojamą žemės sklypą.
2005 metų spalio 24 dieną mero V.Kirkliausko vadovaujama savivaldybė, nepaisydama teisėtų žemės paveldėtojų prašymo atkurti nuosavybę ir sustabdyti sklypo pardavimo procesą, nustatė kainą – 1 mln. 430 tūkst. litų.
Pažeidžiant Vyriausybės nutarimą, sklypas parduotas beveik dvigubai didesnis negu buvo reikalingas tiesioginiam pastatų eksploatavimui, be to, parduotas įmonei, kuri oficialiai turėjo nutraukti veiklą ir negalėjo turėti jokio turto (jis privalo būti išparduotas). Autobusų parkas nurodė, neva imsiąs paskolą žemei išsipirkti.
Nepaisydamas to, 2005 metų gruodžio 12 dieną tuometinis Alytaus apskrities viršininkas Arturas Juškauskas patvirtino žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemė parduota neva tenkinant visuomenės poreikiams būtiną bankruruojančios autobusų parko įmonės veiklą, tačiau faktas, kad ši įmonė sklypą jau perpardavė privačiai bendrovei – UAB „Maxima LT”, kuri nė neslepia naudosianti žemę komerciniams tikslams, įrodo, kad tikrieji ketinimai parduoti žemės sklypą autobusų parko įmonei nebuvo susiję su visuomenės poreikių tenkinimu.
Kas galėtų paneigti…
… kad Alytaus valdininkai ne dėl gražių akių taip rūpinosi skęstančia autobusų parko įmone ir net rizikavo ne vieną kartą pažeisti įstatymus? Šis klausimas, matyt, dar ne kartą kils kiekvienam sveikai mąstančiam žmogui. Bet ir atsakymo alytiškiams, atrodo, toli ieškoti nereikės, mat Vilniaus bendrovė „Maxima LT” neslepia, kad buvusios autobusų stoties vietoje ketina statyti didelį prekybos centrą, net viešai demonstruoja jo maketą.
Tam, kad teisėti žemės paveldėtojai negalėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, o prekybininkai pasistatytų didžiulį centrą pačiame Alytaus senamiesčio centre, Alytaus valdininkai forsuodami sumanė sukurti naujas senamiesčio ribas taip, kad į jas nepatektų bendrovės „Maxima LT” planuojamas prekybos centras. Anksčiau kalbėta, kad čia iškils apie 1 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvė, bet kuo toliau, tuo prekybininkų poreikiai didesni, ir jau kalbama apie 20 tūkst. kv. metrų monstrą. Valdininkai, tarsi burtų lazdele mostelėję, nuspręs, kad į Alytaus senamiesčio ribas nepateks šimtametė autobusų stotis. Taip bus atrišamos rankos padidinti ir statinio aukštingumą, ir sklypo užstatymą. Alytaus senamiestis taps didele „Maxima” ir didele automobilių grūstimi.
Taigi dar kartą klausiame: ar iš balos tas gerumas?
Kadenciją baigiančios miesto tarybos nariams žemės paveldėtojai ne kartą siuntė laiškus su informacija apie didžiausią Alytaus sklypų aferą, tačiau ši nebuvo sustabdyta.
„Visų šių veiksmų neįmanoma atlikti be korupcinio susitarimo, be neteisėtos veiklos, piktnaudžiavimo tarnyba, papirkinėjimo, kyšių, – įsitikinę dėl protėvių žemės kovojantys alytiškiai. Jie nepraranda vilties, kad neteisėti savivaldybės ir Alytaus apskrities valdininkų sprendimai bus panaikinti ir apgintas viešasis interesas.