Nors šauktinių į Lietuvos kariuomenę skaičius kasmet mažėja, tačiau jaunuoliai ir toliau visais įmanomais būdais sprunka nuo prievolės.
Dvylika mėnesių trunkančios tarnybos jiems išvengti padeda ne tik įstatymo išlygos, bet ir išradingumas. Neseniai prasidėjęs pavasarinis šaukimas verčia jaunuolius gultis į psichiatrijos ligonines, žalotis ir net vaidinti gėjus.
Tyko grįžtančiųjų
Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atstovo Laimio Bratiko teigimu, labai sumažėjęs šauktinių skaičius dar nereiškia, kad jaunuoliai gali nebesukti galvos dėl tarnybos ir, pavyzdžiui, išvykti iš šalies.
Jis pripažino, kad prievolė tėvynei negali sukliudyti išvykti uždarbiauti į užsienį, tačiau siūlė šauktiniams prieš kelionę susitvarkyti dokumentus.
„Reikia pereiti komisiją, įrodyti, kad gali būti atleistas nuo tarnybos arba ji dėl tam tikrų priežasčių gali būti atidėta. Grįžta vyrai iš užsienio, o jų jau antstoliai ieško, nes baudų už neatvykimą į komisiją nėra sumokėję”, – pasakojo tarnybos atstovas.
Pernai už neatvykimą į teritorinius karo prievolės centrus kelių šimtų litų baudomis šalyje nubausta 2 300 šauktinių, 700 į centrus buvo atvesdinti jėga, beveik 3 tūkst. duomenys perduoti policijos paieškai.
Pykdo darbdavius
L.Bratikas paaiškino, kad slapstymasis – ne problemos sprendimas. Darbdaviai negali legaliai įdarbinti vyro, jei šis nepristato dokumentų, kad yra atleistas nuo karinės tarnybos arba jau tarnavo.
Surasti vengiančius atsiliepti į šaukimą ypač lengva tada, kai jie oficialiai dirba Lietuvoje.
„Turime duomenų bazę, todėl nesunkiai susekame”, – sakė L.Bratikas.
Tačiau darbdaviai nenoriai atsisveikina su gerais darbuotojais. Jie šauktiniams priekaištauja net dėl medicininos komisijai pereiti reikalingos dienos, už kurią valstybė jaunuoliams sumoka 28 litus.
„Matuojasi” išlygas
Karo prievolės įstatyme numatoma, kokiais atvejais tarnyba gali būti atidėta arba šauktinis nuo jos atleidžiamas.
Įstatymo išlygos galioja vidurinių ir profesinių mokyklų moksleiviams, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams, globojantiems neįgalius arba nepilnamečius giminaičius bei sutuoktinius, vyrams, turintiems nėščias žmonas arba vaikus iki trejų metų.
Tarnybos išvengia ir sveikatos bei psichikos sutrikimų turintys jaunuoliai. Šiai kategorijai priklauso ir apie savo netradicinę seksualinę orientaciją prabilti nebijantys šauktiniai.
Gavę šaukimus atvykti į karo prievolės atrankos komisiją, jaunuoliai skuba „matuotis” įstatymo išlygas, o jeigu nė viena jiems netinka, ją imituoja arba slapstosi.
Suskumba globoti
Klaipėdos socialinės paramos centro Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Bružinskienė neslėpė, kad šauktinio amžiaus jaunuoliams tenka tvarkyti dokumentus giminaičių globai gauti.
„Kai giminaitį prižiūrintį jaunuolį pašaukia tarnauti, mes patys pasiūlome jam įforminti rūpybą, kad jis ir toliau galėtų rūpintis artimuoju. Nematau čia jokio kriminalo”, – sakė ji.
E.Bružinskienės nuomone, jeigu įstatymas numato išlygą, visada atsiras ja pasinaudosiančių.
„Negalime apeliuoti į žmogaus sąžinę arba ieškoti kėslų jaunuolio ketinimuose. Atstovaujame senų ir neįgalių žmonių interesams. Vėliau sekame, kaip jaunuoliai rūpinasi artimaisiais ir, jeigu yra skundų, globą nutraukiame”, – aiškino centro atstovė.
Negalės vairuoti
Nemažai jaunuolių sugeba simuliuoti ne tik sveikatos, bet ir psichikos sutrikimus.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės gydytojas Albertas Kimundris dienraščiui patvirtino, kad pacientų itin pagausėja, kai prasideda šauktinių kvietimo vajus.
Šiuo metu vien 7-ajame ligoninės skyriuje, kuriame dirba A.Kimundris, gydomi keli šauktiniai.
Gydytojo teigimu, ne visi linkę simuliuoti ligą – yra ir tokių, kurie serga iš tiesų.
„Pasitaiko, kad išsiunčia tarnauti, o vėliau iš dalinio atgabena tiesiai į psichiatrijos ligoninę. Šiuo metu gydomas toks vienas – neurozinio tipo asmenybė. Neatlaikė vyresniųjų užgauliojimų. Manau, tokių išvis neapsimoka siųsti tarnauti”, – sakė A.Kimundris.
Tiems, kurie ligą simuliuoja, gydytojas žadėjo nemažai problemų ateityje.
„Jie lieka ligoninių įskaitoje. Vėliau tokiems neišduodamos vairuotojo teisės, leidimai ginklui”, – teigė jis.
Tačiau Karo prievolės administravimo tarnybos atstovas L.Bratikas neslėpė, kad psichikos ligonius kadaise vaidinę vyrai sėkmingai dirba apsaugos kompanijose, nešiojasi ginklus, vairuoja.
„Tai – problema, kurią reikia kuo greičiau spręsti. Net kreipėmės į Seimą”, – prisipažino jis.
Vaidina gėjus
Staiga išpopuliarėjęs būdas išvengti tarnybos pareiškus apie netradicinę seksualinę orientaciją pasiteisina kone šimtu procentų.
Tam užtenka tik pasipasakoti medicinos komisijoje dalyvaujantiems psichologui ir psichiatrui.
Pasak L.Bratiko, tokie prisipažinimai nėra masiniai, tačiau su tariamais psichikos ligoniais ir gėjais elgiamasi atsargiau.
„Gydytojai nerizikuoja. O jeigu vaikinai nemeluoja? Niekas nenori, kad šauktiniai būtų komisuoti iš dalinio ir užtrauktų medikams tikrinimus”, – sakė jis.
Galima apskųsti
Šiemet į kariuomenę planuojama pašaukti 1 600 jaunuolių iš visos Lietuvos. Pernai atlikti tarnybą išsiųsti 2 400 vyrų, užpernai – 3 200. 1992-aisiais jų buvo net 6 700.
Nuo metų pradžios vien į Klaipėdos savivaldybės Karo prievolės atrankos komisiją buvo iškviesti 400 jaunuolių. 90 iš jų nusiųsti į kitą atrankos etapą – medicinos komisiją.
Karo prievolės administravimo tarnybos atstovas L.Bratikas dienraščiui sakė, kad mažėjantis šauktinių skaičius leidžia atlaidžiau žiūrėti į aplinkybes, dėl kurių gali atleisti jaunuolį nuo prievolės.
„Nebeimame aukštųjų mokyklų absolventų, jeigu jie laikosi taisyklių ir per dvi savaites į teritorinį karo prievolės skyrių pristato diplomo kopiją. Gal ir pasitaiko keli, kuriuos pašaukiame, bet tik todėl, kad vengė pristatyti dokumentus ar slapstėsi. Tokių – vos vienas procentas nuo visų absolventų”, – aiškino jis.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis karo prievolės specialistas Alvydas Andrijauskas nemano, kad į šauktinius pradėta žiūrėti atlaidžiau.
„Už gražias akis nuo tarnybos neatleidžiame. Turi įrodyti, kad netinkami. Jeigu nepatinka mūsų sprendimas, gali jį apskųsti Priežiūros komisijai. Net jos kontaktus duodame”, – sakė jis.
Samdinių dar nebus
Paklaustas, kada samdomos armijos vizija pagaliau taps realybe ir išvaduos šauktinius nuo streso ir panikos, L.Bratikas sakė negalįs atsakyti.
„Kol kas vyksta diskusijos. Tačiau nieko konkretaus dar nenuspręsta”, – teigė jis.
L.Bratikas džiaugėsi, kad nuo tarnybos ne tik slapstomasi. Esą apie 15-20 proc. šauktinių patys pristato dokumentus ir dega noru tarnauti. Apie 50-60 proc. iš jų galiausiai pasilieka armijoje ir tampa kariais profesionalais.
„Tokių žmonių atsiradimas ir leidžia mažinti šauktinių skaičių”, – sakė L.Bratikas.