Sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų gyventi, jei nešviestų saulė, nebūtų šviesos, nebūtų gyvybės. Tačiau saulė mus ne tik džiugina, bet turi ir neigiamą poveikį. Visi puikiai žinome, kokį pavojų tiesioginiai saulės spinduliai kelia odai. Gerokai rečiau kalbame apie saulės spindulių žalą akims.
Saulė skleidžia radiaciją ir ultravioletinius spindulius. Pastarieji – tai plika akimi nematomos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis 2-400 nm. Jų spektras yra tarp regimosios šviesos ir rentgeno spindulių. Didelės dozės ultravioletinių spindulių slopina hormonų aktyvumą, pažeidžia ląstelių sandarą, gali nudeginti ir akis. Tai neretai laikoma paprasčiausiu „akių uždegimu”, turėsiančiu tuoj praeiti. Tačiau jis taip lengvai nepraeina. Negana to , kartais per ilgai pabuvus ryškioje saulės šviesoje, sutrinka regėjimas – matosi tamsios dėmės, trukdančios orientuotis aplinkoje.
Ilgai žiūrint į saulę, galima apšvitinti ne tik priekinę akies dalį, bet ir tinklainę. Tada žmogus jaučiasi lyg apakęs. Šiuo atveju yra pažeidžiamos tinklainės centrinės dalies ląstelės. Jei po keliolikos sekundžių „apakimas” nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą, nes minėtose ląstelėse gali įvykti negrįžtami pokyčiai. Tokiu atveju delsimas tolygus regėjimo praradimui visam laikui.
Rimtai sužaloti akis gali ir suvirinimo aparatų šviesa, jei nenaudojami apsauginiai akiniai arba jei akiniai nėra kokybiški. Nudegintos ultravioletiniais spinduliais akys labai parausta, skauda, „dega”. Žmogus negali atsimerkti, bandydamas tai padaryti, akyse pajunta stiprų skausmingą dūrimą. Šiuo atveju taip pat reikalingas neatidėliotinas gydymas. Pirma pagalba, jeigu šalia nėra gydytojo, – šalti dažnai keičiami akių pavilgai arba bulvių tarkių kompresai.
Norint apsisaugoti nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio, reikia nešioti akinius. Stiklas praleidžia tik labai mažą dalį ultravioletinių spindulių, todėl rekomenduojama nešioti patamsintus ar fotochrominius akinius.
Akiniai nuo saulės reikalingi ir nešiojant kontaktinius lęšius.
Svarbu turėti geros kokybės akinius vykstant į kalnus, nes sniegu ir ledu padengtose viršūnėse šviesa būna itin intensyvi ir pavojinga.
Ypač rekomenduojama saugoti nuo saulės akis vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų akių audiniai yra lengviau pažeidžiami ir sunkiau atkuriami. Saugokime savo akis, kad iki gilios senatvės galėtume regėti mus supantį spalvingą pasaulį ir netaptume našta artimiesiems.