Klaipėdiečiams ir miesto svečiams nebeilgai teks klaidžioti po uostamiestį ieškant reikiamos gatvės ar pastato.
Iki šių metų pabaigos žadama užbaigti naujų informacinių ženklų ir nuorodų projektą. Jo rengėjai sako, jog naujoji sistema bus paprasta, aiški, informatyvi ir logiška.
Ydinga kaimynų patirtis
Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio Savivaldybė paskelbė konkursą vizualinės informacijos bei nuorodų techniniam projektui parengti, kurį laimėjo Klaipėdos dizaino centras (KDC).
Nors sutartis dėl projekto parengimo iki šiol dar nėra pasirašyta, KDC nesnaudžia.
Vienas iš centro vadovų Vakaris Bernotas „Vakarų ekspresui” sakė, kad rengiant projektą iš pradžių buvo susipažinta su kituose šalies bei užsienio miestuose įdiegtomis informacinėmis sistemomis.
Kitas žingsnis – duomenų analizė, problemų įvardijimas ir uostamiesčio planinės struktūros bei klaipėdiečių poreikių nustatymas.
Anot V. Bornoto, Lietuvoje nė vienas miestas negali pasigirti turįs nepriekaištingą modelį: „Pavyzdžiui, Kaune ant daugiabučių sukabinti didžiuliai skydai su namų numeriais matomi net nuo autostrados, bet gatvės sužymėtos klaidingai. Palanga turi prasto dizaino, vizualiai nepatrauklią, tačiau efektyvią informacijos atžvilgiu nuorodų sistemą, kai ties kiekviena gatvių sankirta stovi stulpai su gatvių pavadinimais, tačiau neišspęstos problemos dėl pastatų numeracijos ir jos krypties.”
KDC specialistams ryškų įspūdį paliko Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos patirtis, tačiau, atsižvelgus į finansines galimybes, kokybės ir kainos santykį labiau atitiko Lenkijos sostinėje Varšuvoje įdiegta sistema, kuri esanti kokybiška ir paprasta.
Spalviniai kodai
KDC atstovo teigimu, Klaipėdos informacinės sistemos kūrimo procese siekiama atsižvelgti į aibę dalykų. Pavyzdžiui, namų numeraciją išdėstyti taip, kad reikiamą pastatą galėtų rasti ne tik automobiliu važiuojantis asmuo, bet ir pėsčiasis.
KDC dizaineriai taip pat siekia aiškumo dėl gatvių numeracijos didėjimo ar mažėjimo krypčių nustatymo, kokiu šriftu ir kokio dydžio raidėmis turi būti parašyti gatvių pavadinimai, iš ko, atsižvelgiant į pajūryje vyraujantį klimatą, gaminti lenteles su nuorodomis.
„Be to, turime atsižvelgti, kaip ženklai derės prie skirtingos miesto architektūros: senamiestyje, ant šiuolaikinių vadinamųjų stiklinių pastatų, miegamuosiuose rajonuose bei privačių namų kvartaluose. Juk tai, ką užkabinsi ant blokinio daugiaaukščio, gali visiškai netikti prie raudonų plytų architektūrinio paveldo”, – aiškino V. Bernotas.
Nors dizaineriai kol kas neapsisprendė, ar būtina mieste įvesti spalvinį rajonų kodavimą, jau aišku, kad sovietinių laikų palikimo – juodai baltų lentelių – ant pastatų nebeliks.
KDC specialistai naują Klaipėdos informacinę sistemą projektuoja taip, kad ji atitiktų klaipėdietišką dvasią, todėl iškaboms bus naudojama miesto logotipo su šūkiu „Laisvu stiliumi” spalvinė gama.
„Naujasis projektas taps Klaipėdos turizmo informacinės sistemos tąsa, todėl ir toliau naudosime tamsiai mėlyną – vadinamąją Klaipėdos safyro spalvą, Klaipėdos herbo spalvas – raudoną ir geltoną”, – sakė KDC dizaineris Linas Dzimidas.
Jau sukurtų naujos informacinės ir nuorodų sistemos eskizų KDC neskuba viešai demonstruoti iki tol, kol bus pasirašyta sutartis su Savivaldybe.
Nepaisant iškilusių kliūčių, KDC projektą žada užbaigti dar šiemet, nors pagal sąlygas, konkurso laimėtojas projektą turėtų parengti per dešimt mėnesių po sutarties pasirašymo, t.y. jau 2008-aisiais.
Dėl kokių priežasčių Savivaldybė delsia sudaryti sutartį su KDC, išsiaiškinti nepavyko: atsakinga Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistė šiuo metu serga. Anksčiau teigta, kad sutartis bus sudaryta iš karto, kai tik bus patvirtintas biudžetas.