Mažakraujystė arba anemija – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai ima badauti ir prasideda įvairūs negalavimai. Pastebima, kad daugėja vaikų, sergančių mažakraujyste. Pagrindinė sergamumo anemija problema – nebeišnykstančių psichomotorinių, protinių ir elgesio sutrikimų rizika, ypač susirgus mažakraujyste ankstyvame amžiuje.
Kodėl suserga vaikai?
Dažnai geležies trūksta prieš laiką gimusiems naujagimiams ir tiems kūdikiams, kurie anksti (pirmais gyvenimo metais) pradedami maitinti karvės pienu. Motinos pienas vaikui yra naudingesnis nei karvės ar ožkos, todėl, kad pasisavinamas kur kas geriau. Be to, karvės ar ožkos piene labai mažai geležies.
Ne tik kūdikiai gali sirgti mažakraujyste – ši liga pasireiškia greitai augantiems ir netinkamai ar nepakankamai maitinamiems vaikams, kuriems reikia itin didelio geležies kiekio, nes jų organizmui nuolat trūksta „statybinės medžiagos” naujiems kraujo kūneliams. Mažakraujyste linkę susirgti mokyklinio amžiaus intensyviai sportuojantys berniukai ir paauglės mergaitės, kurioms prasideda menstruacijos.
Kaip atpažinti mažakraujystę?
Iš pradžių besivystant geležies trūkumui pirmieji mažakraujystės požymiai gali būti menkai pastebimi ir nespecifiniai: odos ir gleivinių blyškumas, greitas nuovargis, padidėjęs jautrumas, mieguistumas, dėmesio stoka, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, galvos skausmas ir svaigimas, pakitęs skonis ir uoslė. Vaikai, kuriems vystosi mažakraujystė, dažniau serga peršalimo ir įvairiomis infekcinėmis ligomis, nes susilpnėja organizmo pasipriešinimas įvairiems virusams ir bakterijoms. Labai sunkia mažakraujystės forma sergantis vaikas sunkiai kvėpuoja, dažniau plaka širdis – iš pradžių tai juntama fizinio krūvio metu, vėliau – ir ilsintis.
Svarbu – gera mityba
Norėdamos apsaugoti vaiką nuo mažakraujystės, rūpinkitės kokybišku jo maitinimu. Kūdikius patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (iki metų). Laiku pradėkite kūdikį maitinti papildomu maistu – košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų racione turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis. Daugiausia geležies turi: liežuvis, triušiena, jautiena, žuvys, kruopos (grikiai ir ryžiai). Nemažai geležies aptinkama ir augalinės kilmės produktuose – lapinėse daržovėse, džiovintuose grybuose, persikuose, obuoliuose, slyvose, kriaušėse, bet iš jų pasisavinama tik maža jos dalis. Geležis geriau pasisavinama valgant mėsą, kepenis, žuvies patiekalus su įvairiais vaisiais bei daržovėmis. Mažiesiems smaližiams vietoj saujos saldainių ar lėkštelės pyragaičių geriau pasiūlyti maisto papildą hematogeną – ir saldu, ir skanu, ir sveika. Mažakraujyste sergantiems vaikams nerekomenduojama duoti kavos, arbatos, pieno, riebaus maisto.