Klaipėdos rajone kol kas nesiimama pertvarkyti esamo mokyklų tinklo, nes rajono Taryba nepatvirtino parengto bendrojo plano priemonių iki 2012 metų.
Pertvarkai pasipriešino Gargždų miesto vidurinių bendruomenės bei kai kurios kaimo pagrindinės mokyklos, švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Rajone – keturios gimnazijos
Pernai birželį Vyriausybės nutarimu Nr.745 buvo patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės. Šiuo nutarimu rekomenduojama savivaldybėms parengti ir patvirtinti mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendruosius planus. Tokius planus jau yra pasitvirtinusi ne viena šalies savivaldybė.
Mokyklų tinklo pertvarkos planą parengė ir Klaipėdos rajono savivaldybės komisija, kurios darbe dalyvavo Švietimo ir kitų savivaldybės skyrių specialistai, ugdymo įstaigų vadovai, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. Buvo surengti susitikimai su mokyklų bendruomenėmis, tarybomis, buvo surengta pedagogų apklausa, įvertinti ir apibendrinti visi pasiūlymai.
Pagal šį planą rajone turėtų pradėti veikti keturios gimnazijos. Jau nuo kitų mokslo metų pradžios Veiviržėnų vidurinė mokykla turėtų tapti gimnazija. Gargžduose liktų tik viena „Vaivorykštės” gimnazija, o „Kranto” bei „Minijos” vidurinės mokyklos 2011-2012 metais taptų pagrindinėmis. Tuo tarpu kitos dvi vidurinės mokyklos – Endriejavo ir Priekulės – iki 2009-2010 metų turėtų gauti gimnazijos statusą.
Plane numatytos ir kitos švietimo įstaigų pertvarkos priemonės: Pėžaičių pagrindinės mokyklos prijungimas prie būsimos Veiviržėnų gimnazijos, ikimokyklinių įstaigų reorganizavimas bei struktūros pertvarka ir kita.
Mokyklose mažėja mokinių
Pasak komisijos, rengusios pertvarkos planą pirmininko, rajono Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, pagrindinė tinklo pertvarkos priežastis – kasmet mažėjantis moksleivių skaičius. Pasak vedėjo, analizuojant demografinę situaciją rajone, matyti, jog jei dabar mokykloje mokosi 1000 mokinių, tai 2012 metais jų bus tik 700. Mokinių skaičiaus mažėjimas daro vis didesnę įtaką Gargždų miesto mokykloms.
Pastaraisiais metais dėl mažėjančio pradinukų skaičiaus darbo ima trūkti pradinių klasių mokytojoms. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais pradinių klasių mokinių Gargždų mokyklose buvo net 248 vaikais mažiau negu jų mokėsi prieš penkerius metus.
– Vien dėl mažėjančio vaikų skaičiaus tiek mokyklinio, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, švietimo įstaigų tinklo, kuris rajone yra gana tankus, pertvarka ateityje yra neišvengiama. Manau, pertvarkos planus vėl svarstysime po dviejų metų, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius.
Kadangi rajono Taryba nepatvirtino mokyklų pertvarkos plano iki 2012 metų, bus įgyvendintos tik kai kurios šio plano priemonės. Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, nuo kitų metų pradžios rajone pradės veikti Švietimo skyriaus pedagogų švietimo centras, turintis juridinį statusą, Gargždų mokykla-darželis „Ąžuoliukas” pertvarkomas į lopšelį-darželį, nuo šių metų rugsėjo čia jau nepriimant vaikų į pirmąją klasę.
Laukti ne visad verta
Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė mano, kad švietimo reformos atidėliojimas nieko gera neduoda visų pirma pačioms mokyklų bendruomenėms.
„Rajono Taryba nukėlė pertvarkos planą ateičiai, nes buvo išreikšti pageidavimai, jog bendruomenė dar ne visai įsigilinusi į reformos esmę. O taip pat Gargždų vidurinės mokyklos panoro, jog nebūtų skubama jų atžvilgiu priimti galutinių sprendimų, nes galbūt esą per metus kitus kas nors pasikeis valstybės švietimo politikoje. Taryba atsižvelgė į šiuos pageidavimus, juolab, kad abi Gargždų vidurinės mokyklos turi pakankamą mokinių skaičių ir nėra jokių ekonominių interesų jas reorganizuoti”, – sakė vicemerė R. Cirtautaitė. – Tačiau mažai tikėtina, kad valstybės politika keisis – numatyta, kad po 2012 metų tokio tipo mokyklų kaip vidurinės nebebus. Todėl ta pertvarka ir siūloma, kad mokyklos žinotų savo ateities viziją: bus progimnazija ar pagrindinė mokykla. Ir tam ruoštųsi, nes per vieną dieną to nepadarysi. Pagaliau mokyklos gali siekti ir gimnazijos statuso, niekas nedraudžia, jei tik atitinka gimnazijoms keliamus reikalavimus”.
„Reforma visoje šalyje vykdoma siekiant gerinti ugdymo kokybę”, – teigė vicemerė. – Tačiau mūsų mokyklos nori dar palaukti. Bet ateities nežinojimas, pasyvus laukimas, manau, nėra geras dalykas pačioms mokyklų bendruomenėms. Pavyzdžiui, ar ne geriau Pėžaičių mokyklai būti gimnazijos skyriumi, o ne savarankiška pagrindine mokykla, kurios mokinių skaičius nuolat mažėja. Būsimoji Veiviržėnų gimnazija be abejonės pritrauks dar daugiau vaikų iš šių apylinkių. Rajono Taryba atidėjo mokyklų pertvarką iki 2007 metų, kuomet išties reikės galutinai apsispręsti, kokio švietimo įstaigų tinklo rajonui reikia. O mokyklų bendruomenių laukia apmąstymų metas”.
Jolanta Beniušytė