Apskričių viršininkams miškų veisimas nerūpi

Nors miškasodis ne už kalnų, miškininkai dar nežino, kur reikės veisti naujus valstybinius miškus

Mat dauguma apskričių viršininkų administracijų iki šiol neperdavė urėdijoms laisvos valstybinės žemės fondo plotų.

Jų parinko tik keturios iš dešimties šalies apskričių ir tik truputį: Klaipėdos apskritis miškams sodinti numatė 124 hektarus, Alytaus – 77 hektarus, Panevėžio – 44 hektarus ir Kauno – 36 hektarus. Parinktas bendras plotas siekia 281 hektarą.

Siekdama didinti šalies miškingumą Vyriausybė 2005 metų kovą nurodė Aplinkos ministerijai kartu su apskričių viršininkais 2005-2006 metais kasmet įveisti laisvoje valstybinėje žemėje ne mažiau kaip tūkstantį, o nuo 2007-ųjų – ne mažiau kaip 3 tūkst. hektarų miškų.

Tačiau apskričių viršininkai šį Vyriausybės įpareigojimą vykdo, pasak aplinkos ministro patarėjo miškininkystės klausimais Aido Pivoriūno, lėčiau už sraigę. „Kai kurių apskričių žemėtvarkos tarnybos ir departamentai atidėlioja laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimą urėdijoms ir tai motyvuoja nebaigta žemės reforma”, – teigė jis.

Dar viena kliūtis veisti naujus miškus ta, kad apskričių viršininkų administracijos delsia įregistruoti laisvos valstybinės žemės fondo žemę Nekilnojamojo turto registre, kaip reikalauja Žemės įstatymas. Kol apskritys to nepadaro, urėdijos negali tos žemės perregistruoti savo vardu.

Todėl daugiau kaip pusė iš 42 urėdijų šį pavasarį negalės sodinti naujų miškų, nors tam turi pakankamai ir lėšų, ir darbuotojų. Toks apskričių delsimas, Pivoriūno teigimu, gali sutrukdyti nuosekliai vykdyti šalies miškingumo didinimo programą bei tinkamai ir laiku panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas.

Ši problema jaudina miškininkus jau ne pirmus metus. 2004 metais laisvos valstybinės žemės miškams veisti apskritys pateikė tik 829,69 hektaro, o 2005 metais nė hektaro nepateikė.

Vykdant Lietuvos miškingumo didinimo programą daugiausia miškų nederlingose ir apleistose valstybinėse žemėse 2004-2006 metais turėjo būti įveista Utenos apskrityje (3606 hektarai) ir Vilniaus apskrityje (2757 hektarai), tačiau šių apskričių viršininkų administracijos žemės perdavė atitinkamai tik 925,49 ir 980,44 hektaro.

Šykštumo rekordą pasiekė dzūkai: Alytaus apskrityje Vyriausybė buvo nurodžiusi įveisti 1554 hektarus miškų, tačiau šios apskrities viršininko administracija miškininkams perdavė tik 78 hektarus žemės. Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, ir šios kelios dešimtys hektarų patikėta miškininkams tik todėl, kad Lazdijų rajone buvo vykdomas bendras Lietuvos ir Danijos projektas „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”.

Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Bitvinskaitės, iki šiol miškų urėdijos miškingumo didinimo programos užduotis įvykdydavo ir net viršydavo, nes veisė miškus savo valdomose teritorijose ir savo lėšomis.

„Tačiau nuo 2007 metų teks kasmet įveisti jau ne po tūkstantį, o po tris tūkstančius hektarų naujų valstybinių miškų. Laisvų plotų turime labai mažai”, – pasakojo Bitvinskaitė.