Kaip vyksta akcijų rinkų korekcija?

Praėjusį ketvirtadienį pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida prabilo apie akcijų rinkų korekciją – daugelio pasaulio akcijų rinkų kainos nukrito. Investuotojų pamėgtoje Kinijoje jos per vieną dieną nukrito 9 procentus. Pasaulio akcijų rinkos, jų kainų tendencijos šiandien svarbios ir Lietuvoje, juk į akcijų rinkas investuojami ir investicinio gyvybės draudimo, ir pensijų, ir investicinių fondų pinigai. Nuo akcijų rinkos kainų priklauso ir išpopuliarėjusių su akcijų rinkomis susietų obligacijų pelningumas.

Kas ta korekcija?

Investavimo terminologija yra specifinė. Investuotojų žodyne rasime ir „buliaus” tendenciją, ir „meškos” tendenciją. Kainų kritimas kartais (bet ne visada) vadinamas korekcija. Laikoma, kad korekcija – tai laikinas kainų sumažėjimas 10-25 proc. per dieną. Paprastai tokia korekcija užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Po to kainos arba vėl pradeda kilti, arba gali prasidėti nauja, ilgiau trunkanti kainų kritimo, tiesa, ne tokio staigaus, tendencija.

Kiek truks kainų mažėjimas, iš karto sunku pasakyti. Manoma, kad ilgalaikį kainų kritimą lemia esminiai ekonominiai veiksniai: akcijų kainos mažėja, jei sulėtėja ūkio plėtra, jei mažėja įmonių pelnas ir panašiai. O trumpalaikė korekcija įvyksta dėl kokių nors trumpalaikių neigiamų įvykių (pavyzdžiui, geopolitinių) ar dėl investuotojų elgsenos – kai atsiranda daugiau norinčiųjų parduoti negu pirkti, kainos krinta, nors įmonės, kurių akcijos perkamos ir parduodamos, dirba taip pat pelningai.

Krito laikinai

Priežastys, dėl kurių taip staiga nukrito Kinijos akcijų kainos, minimos įvairios: tai ir Kinijos valdžios sprendimas sugriežtinti vertybinių popierių prekybą, ir kalbos apie tai, kad šios šalies akcijos yra pervertintos (investuotojai moka daugiau, negu jos iš tiesų vertos), arba apie tai, kad tokio reiškinio visi laukė, nes akcijų kainos pernelyg ilgai didėjo. Dėl šių priežasčių finansų rinkų specialistai yra linkę manyti, kad šis kritimas vis dėlto tėra trumpalaikis.

Kainų kritimas yra įprastas, nors ir nepageidautinas reiškinys vertybinių popierių rinkose. Kurį laiką didėjusios akcijų kainos gali pradėti mažėti, po to – vėl didėti. Tačiau bendras ilgo laikotarpio (dešimties ar daugiau metų) rezultatas būdavo teigiamas. Laikotarpio pabaigoje akcijų vertė būdavo didesnė negu pradžioje.

Pelnas susijęs su rizika

Kuo rizikingesnis sektorius, tuo tie svyravimai dažnesni arba didesni. Kita vertus, kuo sektorius rizikingesnis, tuo galimas didesnis greitas pelnas. Ir atvirkščiai, kuo ilgiau ir kuo daugiau akcijų kainos kilo, tuo didesnė tikimybė, kad artimiausio laikotarpio rezultatai bus prastesni. Kitas istorinis faktas: nusmukus akcijų kainoms anksčiau ar vėliau jos vėl pradeda kilti.

Taigi akcijų kainoms smunkant ramiau jaučiasi tie, kurie pasirinko investicijas su garantuojama išmoka, kieno investicijos nėra sutelktos viename regione ir kas turi laiko ir gali laukti, kol kainų kritimas baigsis. Yra ir tokių, kurie krintant kainoms tikisi uždirbti: perka akcijas pigiau, tikėdamiesi greitai jas brangiau parduoti ir uždirbti. Tačiau dėl tos pačios priežasties, kad niekas nežino, kada tas kritimas baigsis ir kas bus toliau, taip daryti gana rizikinga.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.