Laisvės laiškai Lietuvai

Išleista kompaktinė plokštelė „Laisvės laiškai”, į kurią įrašytos svarbiausios politikų ir kitų iškilių asmenybių kalbos, iliustruojančios kelią į Lietuvos nepriklausomybę

Plokštelė pasirodė kultūrinių projektų autoriaus Manto Tito Urbono iniciatyva. Idėja imtis šio nekomercinio projekto, anot autoriaus, buvo tarsi padiktuota iš vidaus. Nuo pat mažumės augęs šeimoje, kurioje buvo skatinami patriotiniai jausmai, Mantas Titas jautė natūralų poreikį išleisti rinkinį įdomių ir reikšmingų kalbų, kurios buvo pasakytos kovojant už Lietuvos valstybingumą.

Šviečiamieji tikslai

Tokios neįprastos kompaktinės plokštelės atsiradimas paremtas šviečiamaisiais tikslais. Autorius tikisi, kad moderni, patogi ir jaunimui priimtina kompaktinės plokštelės forma paskatins moksleivius ir studentus prisiminti Lietuvos istoriją, padės ugdyti tautiečių pilietinę savimonę.

„Šią plokštelę vadinu tam tikra prasme specifine preke šiuo skubėjimo laikotarpiu, nes iš tiesų dauguma mūsų neberandame laiko sustoti ir susimąstyti apie šalies istoriją. Todėl „Laisvės laiškus” skiriu visiems, kurie domisi istorija ir kuriems nesvetimi patriotiniai jausmai. Ši istorinė medžiaga – tai galimybė jauniems žmonėms, tiesiogiai nemačiusiems istorinių Lietuvos įvykių, susipažinti su to meto nuotaikomis ir realybe”, – LŽ sakė Urbonas.

Žada panašių projektų

Tarp vienuolikos į kompaktinę plokštelę įrašytų kalbų galima išgirsti poeto Justino Marcinkevičiaus mintis apie tragiškus sausio 13-osios įvykius, per popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje pasakytus žodžius, JAV prezidento George’o W.Busho kreipimąsi į Lietuvos žmones per susitikimą Vilniaus Rotušės aikštėje, Vilniaus arkikatedros bazilikos kunigo Ričardo Doveikos apmąstymus.

Metaforiškas plokštelės pavadinimas kilo remiantis čia surinktų kalbų tematika – šalies laisvės stiprinimas ir žmonių tikėjimo galia. „Kiekviena į plokštelę įrašyta kalba – tai tarsi laiškas Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir puoselėjimui”, – įsitikinęs projekto autorius.

Šią garsinę plokštelę galima įsigyti šalies knygynuose. Jos autorius išduoda, kad šis patriotinis projektas tikrai ne paskutinis. Ateityje planuojama išleisti ir panašia tematika parengtą edukacijai skirtą vizualinę medžiagą. Kūrėjas ieško novatoriškų būdų, kuriais būtų galima sudominti ir jauniausius Lietuvos piliečius, tad galima tikėtis, jog netrukus Lietuvos istorija ir etnokultūra bus pasiekiama ir kaip kompiuteriniai ar stalo žaidimai.