Dažnai mokymo institucijų domėjimasis studentu baigiasi jam įteikus diplomą.
Turbūt ne vienas galėtų teigti priklausąs kategorijai tų, kurie visiškai neįdomūs savo aukštajai mokyklai, beveik nereaguojančiai į darbo rinkos pokyčius ir rengiančiai „specialistus”, vėliau dirbsiančius bet kur ir bet ką – tik ne pagal specialybę.
O laikai keičiasi ir mes jau jaučiame diskomfortą, kai restorane aptarnauja ne profesionalus barmenas, o egocentriškas literatas arba ekskursiją veda ne gidas, o šiaip keleivis.
Ši hiperbolė tereiškia vienintelį dalyką – jautiesi daug saugiau, kai žinai, jog darbą dirba kompetentingas profesionalas.
Siekdama rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius adaptuotis nuolat kintančioje aplinkoje, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija (KVTK) analizuoja ir stengiasi paveikti regiono, Lietuvos plėtros procesus, bendradarbiauja su įvairiomis regioninėmis valdymo struktūromis ir socialiniais partneriais, aktyviai dalyvauja „Karjeros mugėse”, palaiko glaudžius ryšius su savo absolventais.
Neseniai šios kolegijos verslo fakulteto dekanės Astos Jefišovos, prodekanės Aušros Anužienės, praktinio mokymo firmos „Kopija” vadovės Adelės Stonienės organizuotas renginys „KVTK verslo fakulteto absolventų pasiekimai karjeroje” iliustruoja tokių iniciatyvų būtinybę ir keliamą susidomėjimą.
Studentams absolventų pasiekimai, jų patirtis yra nepaprastai aktuali ir naudinga, o kolegijai leidžia spręsti specialistų rengimo tobulinimo ir pasiūlos – paklausos suderinamumo klausimus, įvertinti ne tik įsidarbinimo, bet ir karjeros galimybes.
Absolventus reprezentavę jaunuoliai tvirtino, kad norint sėkmingai įsidarbinti ir daryti karjerą yra svarbu ne tik išsimokslinimas ir profesinis pasirengimas (kuriuo jie yra patenkinti), darbo įgūdžiai, įgyti praktikų metu ar dirbant praktinio mokymo firmose, bet ir asmeninės savybės. „Drąsiai sakykite, kad baigėte Klaipėdos verslo ir tecnologijų kolegiją. Ją darbdaviai gerai žino ir vertina”, – studentus „mokė” kolegijos absolventas Darius Norvaišas.
2006 metų rugsėjį Verslo fakultete atlikto absolventų įsidarbinimo tyrimo duomenys pakankamai iškalbingi.
Nemaža dalis absolventų dirba vadovais, kuria savo verslą ir darbo vietas kitiems.
Iš 170 baigusiųjų Verslo fakultetą studentų pavyko apklausti 166, iš kurių pagal specialybę dirba 107 absolventai, ne pagal specialybę – 19 absolventų.
Kiti – išvykę į užsienį, nedirba, tęsia studijas ir pan. Palyginimui: Lietuvoje apie 70 procentų asmenų, baigusių aukštąsias studijas, nedirba pagal įgytą specialybę.
Sąvoka „karjera” – viena populiariausių pastaraisiais metais. Dažniausiai ji žymi pažangą profesinės veiklos ir verslo sferose. Tačiau kolegija į šią sąvoką žvelgia gana plačiai ir diferencijuotai.
Sėkminga absolventų integracija į darbo rinką – neabejotinas pasiekimas, tačiau nepaprastai svarbu ir tai, kad tarp absolventų nestinga visuomeniškų, pilietiškų, kultūriškai ir morališkai brandžių jaunų žmonių, kurių asmenybes iš dalies formavo ir kolegija.