500 milijonų kopijų. Tiek per daugiau nei dešimtį PDF (Portable Document Format) formato gyvavimo metų „Adobe” išplatino nemokamos šių bylų skaitymo programos „Adobe Acrobat Reader” (pervadintos į „Adobe Reader”) versijų. Tai – svarus liudijimas, kad PDF tapo bylų keitimosi standartu.
Žengia į kitas nišas
Viskas prasidėjo nuo garsiosios „biuro be popieriaus” idėjos. 1991-aisiais „Adobe” pradėjo ieškoti būdų, kaip įmonės galėtų viduje keistis dokumentais, nepriklausomai nuo to, kurią operacinę sistemą pasirinkę vartotojai. Tam buvo panaudota jau sukurta „PostScript” technologija dokumentams aprašyti. Šiek tiek patobulinimų, papildomos programos dokumentams kurti bei skaityti – ir 1992 metų rudenį paskelbtas PDF 1.0 standartas. Po metų pasirodė ir pirmieji „Acrobat” įrankiai. Tačiau formatas ėmė populiarėti tik tuomet, kai įmonė atpigino kūrimo produktus, o skaitymo programą „Reader” padarė apskritai nemokamą. Kol tapo neoficialiu standartu, PDF užtruko dar ilgiau – 1999-aisiais, kai išleidus ketvirtąją versiją pagaliau buvo patenkinti visi pagrindiniai reikalavimai, įskaitant ir leidėjų, anksčiau reiškusių daugiausia kritikos.
Dabar PDF žengia ir į kitas nišas. Pirmiausia tai – formos. 2003 metais pristatytos PDF formos yra interaktyvūs dokumentai informacijai iš vartotojo surinkti, panašiai kaip HTML formos. Čia vartotojas taip pat užpildo pateiktus laukelius, o informacija vėliau siunčiama į serverį ir apdorojama. PDF formos patogesnės nei HTML tais atvejais, kai reikia tikslaus elementų išdėstymo valdymo, t.y. kai užpildytos formos būna spausdinamos. Šioje srityje „Adobe” turi stiprų konkurentą – programinės įrangos milžinę „Microsoft” ir jos programą „InfoPath”, leidžiančią kurti ir platinti XML formas. Tačiau abi analitikų kartais supriešinamos pusės teigia tarpusavyje nelabai konkuruojančios, nes taikančios į kiek skirtingus rinkos segmentus: PDF formos skirtos platesniam naudojimui, o „InfoPath” – daugiausia įmonės viduje.
Tačiau norinčiųjų konkuruoti su PDF ne PDF formų srityje, o bendrąja prasme netrūksta. Tiesa, bandymai, bent iki šiol, nebuvo itin sėkmingi. Štai 2003-iųjų rugsėjį „Autodesk” pradėjo kampaniją, reklamuojančią DWF (Design Web Format) standartą, neva kur kas geriau tinkantį brėžiniams. Vartotojams pasiūlyta nemokama programa tokio tipo byloms skaityti ir kurti bei mokama – su papildomomis komentavimo ir vertinimo galimybėmis. Tačiau daugelis tik nusistebėjo tokia kampanija – juk „Adobe Acrobat Professional” kaip tik tapo suderinama su svarbiausiu „Autodesk” produktu „AutoCAD”, be to, „Adobe” atstovų teigimu, akivaizdu, jog inžinieriai greičiausiai naudos abu formatus, nelygu, kam siųs savo darbą.
Konkurencija – ne vienintelė problema
Didesnį pavojų PDF viešpatavimui kelia „Macromedia” ir jos siūlomas „FlashPaper”, esantis „Contribute” pakete. Pasinaudoję šiuo įrankiu vartotojai bet kurį dokumentą gali paversti „Flash” byla, o ją įmanoma peržiūrėti ar atsispausdinti iš naršyklės lango. Tačiau, kitaip nei PDF, tokių bylų negalima išsaugoti ar persiųsti elektroniniu paštu – šio trūkumo visiškai kompensuoti negali ir mažos „FlashPaper” bylos. Todėl ir „Adobe” į šį formatą kol kas nežiūri rimtai, sakydama, kad jis – ten pat, kur PDF buvo prieš devynerius metus.
PDF susiduria ir su kitomis problemomis, ne tik konkurencija. Pavyzdžiui, nepaisant nuostatos, kad PDF formatas yra saugus, kartais pasigirsta nerimą keliančių pranešimų. Štai 2001-aisiais vienas Argentinos „hakeris” sukūrė eksperimentinį virusą, kuris galėtų plisti sujungdamas „Microsoft Outlook” ir „Adobe Acrobat” galimybes. O prieš dvejus metus pranešta apie problemą, susijusią su PDF bylų skaitymo programomis, skirtomis „Unix” ir „Linux” aplinkoms, tiksliau su tuo, kaip jos elgiasi su nuorodomis PDF bylose. Pasirodo, kai kuriose programose atidarant turinį, į kurį veda nuoroda, paleidžiamos išorinės programos. Kai kuriais atvejais tuo piktybiškai pasinaudojus įmanoma pažeisti aukos kompiuterį.
Tačiau tiek konkurentai, tiek iškylančios nedidelės problemos – PDF formatui lyg uodo įkandimai, kiek erzinantys, tačiau didelės žalos neatnešantys: kasdien parsisiunčiama tūkstančiai nemokamo „Adobe Reader” versijų, o „Adobe” paskelbė, jog teigiamiems veiklos rezultatams daugiausia įtakos turi būtent PDF serijos produktų sėkmė. Atrodo, kad PDF atėjo amžiams…
Kaip pažymėti tekstą visame PDF dokumente
Naudodamiesi „Adobe Reader” standartiniais nustatymais („Single Page” režimu) teksto visame PDF dokumente pažymėti negalėsite: „Edit > Select All” meniu komanda ar „Ctrl-A” klavišų kombinacija tekstą pažymės tik ekrane matomame puslapyje. Jei norite pažymėti visą tekstą visuose puslapiuose, pasirinkite „Continuous” arba „Continuous – Facing” režimą („View > Page Layouf”). Dabar „Select All” komanda tekstą pažymės visame dokumente.
Kaip iš interneto parsisiųsti PDF bylą
Jei jus erzina, kad PDF bylos atidaromos tiesiog naršyklėje, nepamirškite, jog juos galite parsisiųsti ir į savo kompiuterį, o vėliau peržiūrėti naudojant atskirą programą. Ant nuorodos į PDF bylą spauskite ne kairiuoju, o dešiniuoju pelės klavišu ir pasirinkite komandą „Save Target as…” („Internet Explorer” naršyklėje; kitose šios komandos pavadinimas gali būti kiek kitoks). Bylą galėsite išsisaugoti pasirinktame kataloge vietiniame diske.
Kuo skiriasi „Search” ir „Find” galimybės
Jei „Adobe Reader” kada nors siuntėtės iš „Adobe” interneto svetainės, pastebėjote, jog galite pasirinkti vieną iš dviejų versijų, turinčių skirtingas paieškos galimybes. Tačiau įspūdis, kad viena versija turi paieškos galimybes, o kita ne – klaidingas. Tad ypač turintiems ne itin spartų interneto ryšį vertėtų pasidomėti, ar reikia siųstis kelis papildomus megabaitus. Tiesa ta, kad paprasta „Adobe Reader” versija turi tik paprastą paieškos galimybę – atidarytame PDF dokumente galėsite ieškoti žodžio ar frazės. Tuo tarpu papildoma „Search” funkcija paiešką leis atlikti visuose PDF dokumentuose nurodytame kataloge ar specialiuose indeksuose, sukurtuose su „Acrobat Catalog” programa (esančia „Adobe Acrobat” pakete). Pilna „Adobe Reader 6.0” versija turi ir kitų papildomų galimybių.
Kaip pasileisti kelis „Adobe Reader” egzempliorius
Jei iškart naudojatės keliais PDF dokumentais ir jums daug patogiau tarp jų pereiti mygtukais užduočių juostoje, galite pasileisti kelis „Adobe Reader” egzempliorius. Tačiau jei spausite ant standartinės nuorodos ar paleidimo piktogramos, nieko nebus. Teks susikurti specialią: ant darbastalio paspauskite dešiniuoju pelės klavišu, pasirinkite „New > Shortcut”, dialogo lange raskite paleidžiamąją „Adobe Reader” bylą (jei diegdami nieko nekeitėte, kelias iki jo greičiausiai bus toks: C:Program FilesAdobeAcrobat 6.0ReaderAcroRd32.exe), po kabučių įrašykite /n, paspauskite „Next”, o įrašę sugalvotą nuorodos pavadinimą – „Finish”. Paspaudus ant šios piktogramos visuomet atsidarys naujas „Adobe Reader” egzempliorius su savu mygtuku užduočių juostoje.
Kaip paspartinti „Adobe Reader” krovimąsi
„Adobe Reader” kraunasi ilgai, nors galėtų tai padaryti akimirksniu. Kodėl? Programa turi kelias dešimtis įvairių priedų, kuriuos kaskart pasileisdama pakrauna. Kam laukti, jei tų priedų jums visiškai nereikia? Iš pradžių pasirinkite „Help > About Adobe Plug-ins”, kur išvysite visų priedų sąrašą. Paspaudę kiekvieną sužinosite priedo bylos pavadinimą. Užsirašykite visų nereikalingų priedų bylų pavadinimus (atkreipdami dėmesį į laukelį „Dependencies”, kur pateikiami visi priedų ryšiai). Tuomet susiraskite „Adobe Reader” katalogą (daugeliu atveju jis bus C:Program FilesAdobeAcrobat 6.0Reader), jame sukurkite „plugins_backup” katalogą. Tuomet iš ten pat esančio „plug_ins” katalogo į naujai sukurtą perkelkite visas nereikalingas bylas, kurias pažymėjote iš priedų sąrašo. Jei „Adobe Reader” naudojate tik PDF dokumentų peržiūrai, „plug_ins” kataloge dažniausiai pakanka palikti „EWH32.api” („Adobe Reader” langą atidarantį tiesiog naršyklėje) ir „search.api” (suteikiantį paieškos galimybių) bylas. Jei vėliau kurio nors priedo prireiktų, atitinkamą bylą iš „plugins_backup” katalogo grąžinkite į „plug_ins”.
Kaip saugoti akis
Jei naudojatės skystųjų kristalų monitoriumi ir „Windows XP” operacine sistema, turbūt jau įvertinote „Microsoft ClearType” technologijos pranašumus. Tačiau labai panašią technologiją turi ir „Adobe Reader”, be to, „Adobe CoolType” gali naudotis visi šios programos vartotojai, nepriklausomai, kokią „Windows” versiją turi. Norėdami pasinaudoti šia galimybe, pasirinkite „Edit > Preferences > Smoothing”, pažymėkite „Use CoolType” ir pasirinkite vieną priimtiniausią iš kelių pateikiamų suliejimo variantų.