Policininkai, ugniagesiai, muitininkai, pasieniečiai, prokurorai, teisėjai vadinami valstybės ramsčiu. Tai žmonės, turintys užtikrinti tvarkingą piliečių gyvenimą.
Tačiau, užuot tvirtinę valstybės pamatus, šie žmonės priversti bylinėtis su ja dėl neteisingai atlyginamo darbo.
Teismai – dėl algų
Prieš keletą metų Lietuvos miestų gatvėmis žygiavo policininkai, ugniagesiai, prie jų prisijungdavo kitų jėgos struktūrų atstovai.
Kaip revoliucijų laikais pareigūnai žygiuodavo su transparantais ir grasino nebegaudyti nusikaltėlių, negesinti gaisrų.
Taip kovota dėl teisės gauti atlyginimą už darbą naktimis ir viršvalandžius.
Porą pastarųjų metų nepatenkinti atlygiu už darbą pareigūnai plūstelėjo į teismus.
2005 metais į Klaipėdos apygardos administracinį teismą paduota 2 319 pareiškimų.
Iš jų 762 buvo jėgos struktūrų darbuotojų prašymai spręsti klausimą dėl darbo apmokėjimo.
Pernai šis teismas gavo 4 294 pareiškimus. Daugiau nei pusę jų, tai yra 2 247, sudarė pareigūnų prašymai priteisti jiems neišmokėtą atlyginimų dalį.
Šiemet per nepilnus du mėnesius iš 954 gautų pareiškimų beveik 700 pareiškėjų nori bylinėtis dėl negauto atlyginimo.
Keikia tėvynę
Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė Alona Romanovienė pasakojo, kad pareigūnai, kovodami dėl neišmokėto atlyginimo, dažniausiai būna santūrūs. Jie argumentuotai dėsto reikalavimus, kalba skaičių ir įstatymų raidėmis.
Tačiau nagrinėjant šias bylas pasitaiko ir emocijų. Vyrai ir moterys pasakoja, kaip nelengva jiems dirbti naktimis, laukti nusikaltėlių ar valstybės sienos pažeidėjų pasalose, lįsti į ugnį. Jie įrodinėja sunkiu darbu uždirbę pinigus, kurių negauna.
Pasitaiko ir keikiančių valstybę, kuri nesirūpina jos pamatus laikančiais žmonėmis.
Prastai ir teisėjams
Turbūt didžiausias paradoksas, kad nagrinėdami kitų žmonių atlyginimų bylas Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai patys yra patekę į tokią pat padėtį. Jų atlyginimai per keletą metų nepadidėjo nė vienu centu, o darbo krūvis išaugo net kelis kartus.
Priklausomai nuo bylų skaičiaus, sudėtingumo ir apimties teisėjų darbas vertinamas koeficientu. Iš trijų uostamiestyje esančių teismų didžiausiais koeficientas yra Administracinio teismo teisėjų. Jis siekia 65, miesto Apylinkės teismo teisėjų – 51, o apygardos – 18.
Šį mėnesį Administracinio teismo teisėjų gretas papildys dvi buvusios Apylinkės teismo teisėjos Aušrelė Mažrimienė ir Irena Stulpinienė.
Įsitikinę, kad uždirbo
Nagrinėdami pareigūnų prašymus priteisti jiems neišmokėtą atlyginimą, teisėjai susiduria su įstatymų prieštaravimais.
Įstatymas neleidžia prie pagrindinio atlyginimo mokėti papildomų priemokų ir priedų, kurių suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.
Tačiau kartais tie priedai turėtų net viršyti pareiginį atlyginimą, – žmonės įsitikinę, kad priedus yra uždirbę ir turi teisę juos gauti.
Konstitucija garantuoja teisę į teisingą apmokėjimą už darbą.
Susidūręs su įstatymų prieštaravimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas ne kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.
Kol nėra išaiškinimo, bylos nagrinėjimas stabdomas.
Kalta ir Vyriausybė
Su valstybe bylinėjasi ir prokurorai.
„Mes norime gauti atlyginimą, kuris būtų skaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos, kaip dabar yra oficialiai nustatyta – 600 litų, o ne 430 litų, kaip buvo prieš kelerius metus, – sakė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Dalia Pocienė. – Valstybėje žmonės neturi būti skirstomi į gerus ir geresniuosius. Negali vienų gerovė kilti, o kitų – ne. Pagaliau reikia vertinti infliacijos lygį šalyje”.
D.Pocienė piktinosi, kad Lietuvoje suformuota neteisinga nuostata, jog prokurorai ir teisėjai gauna nepagrįstai didelius atlyginimus.
Devynerius metus dirbanti prokuratūroje moteris neslėpė į rankas gaunanti 2 700 litų.
Daugelis prokurorų tikisi iš valstybės prisiteisti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių litų.
Uostamiesčio prokurorai bylinėjasi Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tai yra kreipėsi pagal atsakovo buveinę. Atsakovai prokurorų byloje – Lietuvos generalinė prokuratūra, o kai kurie įrašė bendraatsakove ir Vyriausybę.
Atlygis sumažėjo
Teisėjams atlyginimai net sumažinti. Todėl 15 Klaipėdos apygardos teismo teisėjų jau keletą metų bylinėjasi teismuose.
Mat 1999 metais Vyriausybės nutarimu jiems atlyginimo koeficientas sumažintas nuo 2,5 iki 1,75. Teisėjas Eduardas Maškevičius neslepia, kad jo atlyginimas sumažėjo beveik 2 tūkst. litų. 16 metų patirtį turintis teisėjas į rankas gauna 5,5 tūkst. litų.
„Pamenu, prieš daugiau nei dešimtmetį kolegos estai mums pavydėjo mūsų atlyginimo, – prisiminė E.Maškevičius. – Šiandien mūsų algos sumažėjo, o estų – išaugo nepavejamai. Nemokame įtikinamai paaiškinti, kodėl valstybė taip su mumis pasielgė.”
Laukia sprendimo
Prieš kelias dienas Konstitucinis Teismas baigė iš esmės nagrinėti bylą, kurioje sprendžiama, ar teisingai nustatytas skirtingas minimalusis darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims.
Jeigu šis teismas išaiškins, jog neteisinga vieniems dirbantiesiems minimalią mėnesinę algą mokėti 430, o kitiems – 600 litų, teismai sustabdytas bylas išnagrinės žmonių naudai.
Kiek laiko teks laukti Konstitucinio Teismo sprendimo, kol kas nežinia. Bet aišku, kad problemos sprendimas pasiekė finišo tiesiąją.