Visoje Lietuvoje veikia daug nevyriausybinių organizacijų, kurios savo veikla siekia, kad lyčių lygiateisiškumas taptų realus. Dažnai šis tikslas nėra deklaruojamas ar pirmaeilis – siekiama pirmiausia išspręsti akivaizdžias problemas, tarkim, smurto prieš vaikus ir moteris, skurdo, gerinti sveikatos priežiūrą.
Taktika ir strategija
Psichologinės, medikų, juristų ir socialinių darbuotojų konsultacijos nukentėjusioms, visuomenės švietimas ir net gyvenamosios aplinkos puošimas bei labdaros rinkimas yra daugelio aktyvių moterų kasdieniai darbai. Nesvarbu, ar tos organizacijos vadinasi krizių bei pagalbos centrais ar tiesiog klubais.
Prieš kelerius metus moterų organizacijų narės įvairiuose forumuose beveik šaukte šaukė – plinta narkomanija, daugėja jaunų merginų, įtraukiamų į prostituciją, vaikų, nelankančių mokyklos. Dabar tai jau ne akivaizdžios tendencijos, o rūsti realybė. Tad praėjo metas, kai pakako pasiguosti tarpusavyje ar iš bejėgiškumo paverkti viena kitai ant peties, o paskui vėl kibti į kasdienius darbus.
Norint iš tiesų kažką gyvenime pakeisti susiduriama su būtinybe paveikti aukščiausiu valdžios lygiu priimamus sprendimus. Tuomet prireikia susiburti visoms ir garsiai įvardyti savo tikslus. Taip buvo prieškariu, taip ir prieš penkerius metus, kai vyko III Lietuvos moterų suvažiavimas.
Šiemet vyks ketvirtasis, kuriam visų apskričių moterų organizacijų jungtinės komandos rengiasi nuo ankstyvo pavasario. Gegužę vyko apskričių konferencijos. Konferencijoje „Moterų pažanga Kauno apskrityje”, dalyvavo 282 delegatės. Savo atstoves delegavo Kauno miestas, Kaišiadorių, Jonavos, Raseinių, Birštono, Prienų, Kėdainių rajonai. Tarp delegačių vyravo moterys iš nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų ir savivaldybių. Iš viso apskrities konferencijoje buvo atstovaujama 50 nevyriausybinių organizacijų.
Moterų suvažiavimo organizatorės įsitikinusios, kad tokie renginiai ilgainiui padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų: kaip vanduo gali pratašyti akmenį, taip nuolat įvardijamos problemos – sulaukti dėmesio. Juolab kad, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, valdininkai, rengiantys ataskaitas, turi atsikaityti ir už tai, ką nuveikė moterų labui.
Kauno apskrityje gyvena penktadalis Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė jų – moterys. Tad jų balsas turi būti girdimas. Į Lietuvos moterų suvažiavimą rugpjūčio mėnesį ketina vykti 81 Kauno apskrities delegatė. Ten bus aptartos aktualiausios problemos ir atsiskaityta apie tai, ką pavyko pasiekti per penkerius metus.
Žinia pasauliui
Paskui delegatės eis į mugę, kuri Vilniaus centre šurmuliuos jau nuo vidurdienio. Joje gali dalyvauti tiek kauniečių, kiek tik panorės. Kiekviena apskritis turės savo paviljonus, o pasirodymai vyks Savivaldybės aikštėje įrengtoje scenoje.
„Bus siekiama ilgiausio šūkio rekordo: kiekviena apskritis gaus užpildyti po 10-12 metrų. Kad būtų linksmiau, rašysime ant marškinėlių ir kitokio trikotažo”, – juokiasi Kauno moterų draugijos pirmininkė ir Kauno apskrities moterų pasirengimo suvažiavimui koordinatorė Daiva Baranauskienė.
Ši akcija yra pavadinta Lietuvos moterų žinia pasauliui. Šūkiai, išrašyti ant drabužių, bus kabinami ant ilgos virvės. Jų tvirtinimo būdas – išimtinai moteriškas – skalbinių segtukai.
Apie tai kalbėjomės Kauno moters užimtumo centre, kuriame Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Jonavos, Kėdainių ir kitų vietovių atstovės susirinko jau ne pirmąjį kartą. Pavasarį jos susitikdavo kas savaitę ar bent dvi, o dabar telikę organizaciniai dalykai, kurie, beje, „suėda” daug laiko ir pinigų, o juos dar reikia susirinkti iš rėmėjų.
Valdžios parama – gerai, bet iniciatyvą slopina
„Reikia susitikti su žmonėmis asmeniškai. Paskelbę iniciatyvą papuošti gėlėmis balkonus, neturėjome pinigų daigams. Gavome aplankę Tarybos narius. Jie davė po kelis šimtus litų”, – dalijasi patirtimi Rita Gliaudelienė, Kaišiadorių moters sveikatos centro direktorė.
„Keista girdėti, kad tenka pačioms pinigų ieškoti tokiems dalykams. Pas mus pinigai gėlėms yra numatyti biudžete ir nevyriausybinėms organizacijoms tikrai nereikia rūpintis, kad miestas atrodytų gražiai”, – stebisi Kėdainių atstovė Zita Valiauskienė.
„Biudžete yra numatyta pinigų ir nevyriausybinių organizacijų veiklai remti – net penkioms programoms: bendruomenių centrams, sporto klubams. Bendradarbiavimas apsimoka – sportuojantys vaikai pritraukia į klubus tuos, kurie vasaroja gatvėse, o savivaldybė pasirūpina jų maitinimu”, – sako kita Kėdainių atstovė – Audronė Stadalnikienė.
„Mums tai transporto tikriausiai neduos, išvis stebisi, kam moterims į Vilnių prireikė”, – atsidūsta Jonavos atstovė Angelė Masiukienė. Ir priduria, kad pinigų Jonavos moterų stendui pagaminti savivaldybėje pažadėjo.
„Bet pas mus trūksta iniciatyvos iš apačios”, – paguodžia Zita ir Audronė kolektyviai panorusias persikelti gyventi į Kėdainius kitų vietovių atstoves. „Ir smurto namuose atvejų ten daug”, – vėsina kolegių entuziazmą Daiva Baranauskienė.
Daiva Valevičienė