Ši mergina į pramogų verslą įsiveržė prieš keletą metų. Tačiau ypač fantastiški jai buvo pastarieji metai.
Pasaulyje jos albumai parduodami milijoniniais tiražais. Atsirado daugybė gerbėjų, einančių iš proto dėl to, kaip šauniai ji šoka pilvo šokį. Ir kartu dainuoja gerkliniu jūrų sirenos balsu. Klasikas Gabrielis Garsia Markesas, viduje apsilaižydamas, ją pavadintų tuo pačiu metu nekalta ir jausminga. Jos vardas – Šakira – išvertus iš arabų kalbos reiškia „Palaimos kupina moteris”. Pastaruoju metu šis vardas pasiteisino.
Apie keistenybes
Ji gimė 1977 metų vasario 2-ąją Kolumbijoje, Barankiljos miestelyje. Kolumbietei motina ji buvo vienintelė dukra. O štai tėvas – išeivis iš Libano – dar pirmoje santuokoje spėjo į pasaulį paleisti daugybę vaikų. Taigi mažoji Šakira turėjo penkis vyresnius brolius ir tris vyresnes seseris. Broliai ateidavo aplankyti mažylės Šakiros ir su ja pažaisti.
Jie mėtydavo ją ant rankų ir žnaibydavo skruostus. Mergaitė tiesiog maudėsi vyresnių vaikų meilėje. Tėtis Viljamas Mebarakas turėjo juvelyrinę parduotuvę, taip pat rašydavo literatūriniams žurnalams. Žodžiu, buvo rašytojas-juvelyras. Mama Nidija auklėjo dukrą. Šakira buvo vunderkindė: pusantrų metų mokėjo abėcėlę, trejų – skaityti ir rašyti. Ketverių kartu su motina susiruošė į mokyklą, tačiau direktorius, išvydęs tokį bamblį, jas išvarė šaukdamas: „Anksti, anksti!”. Atkakli mergaitė kitais metais vėl atėjo į mokyklą – mokytojai buvo priversti suburti specialią komisiją, kuri pagal rezultatus ją pavadino vunderkinde.
Šakira nuo ketverių metų kūrė eiles, kiek save prisimena, visada piešė. Trejų metų tėvas ją nusivedė į kažkokį barą, kur ji atliko pilvo šokį (tikriausiai tėvas nepai-sė prietarų). Vos tik šokėja dideliu pilvu baigė savo šokį ir nuskambėjo paskutiniai taktai, mažylė Šakira ištrūko iš tėvo rankų, užsiropštė ant podiumo ir pradėjo pilvu raityti aštuoniukes. Tėvas vos neapalpo. Tačiau tėvai bent jau neprieštaravo dukters pasirodymams, o kai kada ją ir skatindavo.
Dešimties metų mergaitė laimėjo grožio konkursą „Atlantikos vaikas”, vėliau – kone visus vaikų konkursus, rengiamus miestelyje ir už jo. Jai ypač sekėsi šokiai. Paauglystėje Šakira dažnai matydavo reginius, kuriuose ji stovėjo scenoje priešais šėlstančią salę. Vaikystės draugai ją prisiminė šokančią su moneta bamboje.
Su daina per gyvenimą
Kai Šakirai sukako aštuoneri, ji sukūrė savo pirmąją dainą keistu pavadinimu „Tavo tamsūs akiniai”. Tada tėvams dingtelėjo, kad mergaitė ko gero taps dainininke. Ji nepaliaudama dainavo. Namuose skambėjo arabų ir ispanų muzika, regis. Be to, Šakira klausėsi „Led Zeppelin”, „Nirvana”, „The Cure”, „Metallica”, „Beatles”, būdama dvylikos metų dievino „Depeche Mode”. Ji mintyse viską suplakdavo ir apmąstydavo. Pažįstama žurnalistė trylikametę Šakirą supažindino su „Sony Music” darbuotoju. Mergaitė savo dainą jam padainavo viešbučio, kuriame jis apsistojo, hole.
Jos balso ir sugebėjimo laikytis nustebintas prodiuseris padėjo Šakirai pasirašyti kontraktą. Taip baigėsi nerūpestinga trylikos metų mergaitės vaikystė. Ji mokėsi ir kūrė pirmąjį albumą „Magia”. Kai kurie Šakiros pažįstami jai pavydėjo tokio ankstyvo skrydžio. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, kad jos nepriėmė į kolegijos, kurioje mokėsi, chorą? Mokytojas pareiškė, kad jos balsas primena karvės mykimą. Grįžusi namo, Šakira raudojo iš nuoskaudos.
Keturiolikos metų ji buvo žinomiausia šalies dainininkė. Netgi vyko į tarptautinį Vinja del Maro festivalį, kuriame sudainavo savo dainą „Eres” („Būti”). Festivalio vertinimo komisijai pirmininkavęs Rikis Martinas palaikė ją – tai ir parodė merginai savo šypsena. Penkiolikos metų Šakira įrašė antrąjį albumą „Peligro” („Pavojus”). Albumas nenusisekė, pirkėjams patiko tik viena daina. Protingoji Šakira susimąstė. Kontraktas pasirašytas trejiems metams. Jeigu ir trečioji plokštelė bus nevykusi, karjerą teks pamiršti. Geranoriai jai patarinėjo imtis vietos etninių motyvų arba dainuoti paplūdimio daineles. Šakirai plyšo galva. Ji išdidžiai atsakinėjo dainuosianti savo kūrybos poproką, o jeigu kam nepatinka, tegul eina sau. Ji su motina persikraustė į sostinę Bogotą ir stropiai ėmėsi trečiojo albumo. Tai truko gana ilgai. Kūrybos pertraukose Šakira spėjo tapti „Mis Kolumbijos TV” ir nusifilmuoti seriale „Oazė”.
Mylėti – tik prezidento sūnų!
Asmeninis Šakiros gyvenimas prasidėjo 13 metų, kai ji pamilo kaimyną Oskarą ir jam pasisakė planuojanti tapti garsia dainininke. Iki tol su mažųjų vietos chuliganų gauja ji lakstė po apylinkes ir žaidė karinius žaidimus. Be to, visada norėjo būti vadas. Berniūkščiams tai ne itin patiko. Gyvenimas susiklostė taip, kad keturiolikos metų mergina išgarsėjo visoje šalyje. Todėl tie keli jos romanai tapo visų skaitančių ir TV žiūrinčių kolumbiečių nuosavybe.
Jos draugais spėjo pabūti aktorius, roko muzikantas, paprastas vaikinas iš jos miestelio – pirmasis, kuris paskui ją atvyko į Bogotą, tikėdamasis likti jaunikiu, o vėliau ir tapti vyru. Tačiau jiems nepavyko. Vis dėlto jis ir nepradėjo kaltinti jos visomis nuodėmėmis. Visiems jos buvusiems gerbėjams būdingas vienas bruožas – jie nepylė ant jos purvo. Galbūt Šakira – inteligentiška mergina, o gal rinkdavosi ne skandalingus, tai yra, padorius vaikinus. Paskutinis ir garsiausias jos mylimasis – buvusio Argentinos prezidento sūnus Antonijas de la Rua. Jie susitiko ir pamilo vienas kitą, kai jaunikio tėvas dar dirbo prezidentu. Netgi rengėsi vestuvėms.
Vėliau, Argentiną ištikus krizei, Antonijo tėtį atstatydino, o jaunikis su nuotaka vestuves atidėjo neribotam laikui.
Kristinos ir Britnės pėdomis
Lotynų Amerikos šalyse Šakira jau buvo fantastiškai populiari, kai jai pasiūlė įrašyti albumą anglų kalba. Ji puikiai suprato, kad šios kalbos reikia norint galutinai užkariauti Ameriką ir likusį pasaulį. Tačiau kategoriškai atsisakė kam nors kitam leisti versti jos dainas. „Ir ką tu darysi?”, – paklausė legendinis Fredis Demanas, su Madona ir Maiklu Džeksonu dirbęs vadybininkas. „Pati išversiu”, – rimtai pažvelgusi savo tamsiomis akimis atsakė Šakira. Ji pasisamdė du dėstytojus: fonetikos ir gramatikos bei sintaksės. Ji studijavo Leonardo Koeno, Bobo Dilano, Kurto Kobeino ir Volto Vitmeno kūrybą. Anglų kalba pasirodęs albumas užkariavo Ameriką.
Ji tokia pat blondinė, kaip ir visos dainuojančios Amerikos panelės. Ji dainuoja nesudėtingas daineles. Tačiau pati jas kuria. Pro angliškus žodžius prasiveržia lotynų amerikietiškas jausmingumas. Kažkur greta dunda brazilų būgnai ir pritaria Kolumbijos valstiečių kalnų fleitos. Todėl dabar išgirdus žodį „Kolumbija” mintyse iškyla ne tik kolumbietiška mafija, bet ir dainininkė Šakira, aistringai atliekanti pilvo šokį ir jausmingu išlaisvintos Rytų moters balsu dainuojanti apie meilę.
Keletas trumpų faktų:
Šakira pasisako prieš karą Irake.
Blogiausiai besirengiančių garsenybių sąraše ji yra trečioje vietoje – po dabar jau velionės Anos Nikolės Smit ir Kelės Osborn.
2003 metais savo gastrolių turui po Šiaurės Ameriką ji pasirinko mangusto simbolį, nes mangustas visada nukanda kobros galvą. Suprantama, kobra – karo simbolis.
Šakira filmuojasi Kelvino Kleino ir „Pepsikolos” reklaminiuose filmukuose.
Stivenas Spilbergas kvietė ją į savo filmo bandymus.
Į savo gimtąjį Barankiljo miestą ji atvežė 10 000 porų sportbačių „Ribok”, kuriuos išdalijo nepasiturintiems vaikams, nes labai rimtai vertina šią savo dainos eilutę: „Vaikai gatvėse futbolą žaidžia be batelių”.
Ji gulasi trečią valandą nakties, o keliasi vienuoliktą ryto.
Ji tiki Dievą.