Klasikos simboliais tapę Beethoveno ir Mozarto kūriniai šį savaitgalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gali būti atlikti bene šimtas tūkstantąjį kartą
Ir ne šiaip simboliai, o tiesiog klasikinės muzikos emblemos ar įvaizdžiai – Beethoveno Penktoji simfonija ir Smuiko koncertas bei Mozarto „Jupiterio simfonija”, operos „Figaro vedybos” uvertiūra ir Ketvirtasis koncertas smuikui. Žinant, kad šiuos prieš du šimtus ar daugiau metų sukurtus šedevrus atlieka visi svarbesni pasaulio orkestrai, kurių yra daugiau nei 700, ir kad šedevrai atliekami kone kiekvieną metų dieną vis kitame mūsų planetos kampelyje, tikimybė tapti rekordinių atlikimų liudininkais šį savaitgalį (vasario 10-11 dienomis) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje yra išties didelė.
Šeštadienio vakarą skambės Beethoveno „Likimo simfonija”, vienintelis jo Koncertas smuikui. Beethoveno kūrybą interpretuos du jauni muzikai – smuikininkas Sergejus Malovas (Rusija) ir dirigentas Georgijus Čičinadzė (Gruzija), kuris vadovaus Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Abu muzikantai yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai, koncertavę įvairiausiose Europos koncertų salėse. Čičinadzė yra vieno charizmatiškiausių šių laikų dirigentų Valerijaus Gergijevo mokinys ir legendinio dirigavimo pedagogo Iljos Musijo (taip pat ir Gergijevo pedagogo) studentas. O smuikininkas Malovas – prestižinio Mozarteumo universiteto Zalcburge auklėtinis.
Sekmadienio vakarą galėsime išgirsti Mozarto „Jupiterio simfoniją”, bet prieš tai – Ketvirtasis smuiko koncertas ir „Figaro vedybų” uvertiūra.
Šiuos kontroversiškus genijaus kūrinius interpretuos smuikininkas Jurijus Žislinas (Rusija) ir įgudęs Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Vienas garsiausių žurnalų, atspindinčių styginės muzikos aktualijas pasaulyje, „The Strad” vakaro solistą Žisliną vadina „ekspresyvaus lyriško talento virtuozu ir tikro romantinio temperamento asmenybe”.