Seime užregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją išplėsti nuo 205 iki 429 hektarų.
Tai padarius į LEZ teritoriją patektų ir mokesčių lengvatomis naudotis galėtų netoli zonos esančios „Philip Morris Lietuva” ir „Nemuno bangos” gamyklos bei „Autoverslo” automobilių terminalas.
Tokį Klaipėdos LEZ įstatymo pakeitimo projektą praėjusią savaitę užregistravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas. Anot jo, šiai iniciatyvai, kuria norima paskatinti bendroves neperkelti savo investicijų iš Lietuvos, pritaria Klaipėdos apskrities bei Klaipėdos miesto valdžia.
Jei šie objektai patektų į zoną, o jų valdytojai vėliau jų plėtrai investuotų daugiau nei 1 mln. litų, jie galėtų per pelno mokesčių lengvatą susigrąžinti iki pusės šių papildomų investicijų.
Be to, už naujai pastatytus objektus įmonėms nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas kalbėjo, jog plėtros planų turi visos trys į LEZ norinčios patekti bendrovės.
Anot V. Navicko, birželio pabaigoje „Philip Morris Lietuva” atstovai Ekonomikos komiteto prašė tarpininkauti juos įtraukiant į LEZ ir tvirtino, jog priešingu atveju dėl brangstančios darbo jėgos jie gali persikelti kitur.
Beje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog LEZ teritorija jau dabar turėtų būti didesnė nei 205 hektarai. Tvirtinama, jog geodeziniai matavimai parodė, kad zonos teritorijos dydis pagal Klaipėdos LEZ įstatymo nustatytas ribas yra 291 hektaras.
P. Vasiliausko skaičiavimais, į Klaipėdos LEZ šiuo metu investuota apie 100 mln. litų. Pagal jau pasirašytas sutartis investicijos turėtų padidėti iki 650 mln. litų, šie projektai turėtų būti baigti per metus.
Šiais metais Tailando koncernas „Indorama” Klaipėdos LEZ pradėjo 350 mln. litų vertės investicijų projektą, kurį įgyvendinus iki 2005 metų pabaigos bus pastatyta plastiko žaliavos gamykla.
Pagal jau pasirašytas sutartis šiemet sandėlių darbus pradės „Renault” Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Skuba” įmonė „LEZ skuba” (numatoma investicija – apie 12 mln. litų). Be to, Rusijos „OXK Klaipėda” skirs 30 mln. litų naujai plastiko ruošinių gamyklai, Lietuvos „Mestilla” rengiasi investuoti 108 mln. litų į įmonę, gaminsiančią kuro priedą – metilo esterį.
Šiuo metu LEZ veikia keturios įmonės: Japonijos koncerno „Yazaki” gamykla, tiekianti laidų rinkinius automobilių pramonei, Danijos bendrovės „A. Espersen” žuvų perdirbimo įmonė, Airijos ir Danijos kapitalo bendrovės „Klaipėdos verslo parkas” pastatytas gamybos patalpų ir sandėlių kompleksas bei kita Lietuvos įmonės „Nemuno banga” gamykla, tiekianti ruošinius plastikinės taros gamybai.
Įstatymais numatyta, kad 2002-ųjų viduryje veiklą pradėjusi Klaipėdos LEZ veiks iki 2045 metų.
„Vakarų ekspresas”