Pagaliau sulaukėme žiemos. Sniegas ir šaltukas – kaip pridera, o dar ir plikledis, ta traumatologų rykštė…
Pradėkim nuo banalumų. Vanduo – unikali medžiaga, galinti egzistuoti trim būviais – skystu, dujiniu ir kietu. Pastarasis kiekvienais metais daugybei piliečių suteikia galimybę savo kailiu išstudijuoti slidinėjimo ir gravitacijos dėsnius.
Kad sumažintume kritimo tikimybę, išsirinkime tinkamą avalynę.
Avalynė mažiau slys, jeigu jos padą apdoros avalynės meistras. Namų užduotis: apklijuoti padą švitriniu popierium. Kraštutiniu atveju tiks (bet neilgam) gabalėlis paprasčiausio pleistro.
Aukštus kulniukus, savaime suprantama, plikledžio periodu laikinai reikia pamiršti.
Bet kuriuo atveju judėdami slidžiu paviršiumi stenkitės minti visa pėda. Atpalaiduokite kojas per kelius, – žiūrėkite į žemę ir atsiminkite, kad kiekvieną minutę galite paslysti ir parkristi – psichologų požiūriu, tokia pasiruošimo kristi būsena sumažina kritimo tikimybę.
Neatsipalaiduokite
Jeigu visgi paslydote ir kritimo nebeišvengsite, pasistenkite prisėsti – taip sumažės aukštis, iš kurio krisite.
Išplitusi klaidinga nuostata, kad krentant reikia atsipalaiduoti. Neva kai krentama apgirtus – nieko blogo neatsitinka. Pirmiausia, tai netiesa. Išgėrusieji alkoholio traumų patiria daugiau nei blaivieji.
Antra, atpalaidavus kūną lūžio tikimybė didesnė, nes visa smūgio jėga klius kaulams. Taigi krentant kaip tik reikia įtempti raumenis.
Krentu…
Jei krentate lygioje vietoje, galvą įtraukite į pečius, alkūnes prispauskite prie šonų, nugarą ištiesinkite, kojas šiek tiek sulenkite. Geriausia kristi ant šono, bet jokiu būdu – ne ant ištiestų rankų. Deja, daugelis taip pasielgia instinktyviai ir patiria populiariausią plikledžio traumą – dilbio lūžį.
Jei jums nepasisekė ir krentate ant nugaros – prispauskite smakrą prie krūtinės, o rankas išskėskite plačiau.
Jei krentate nuo slidžių laiptų, labai svarbu apsaugoti veidą ir galvą: pasistenkite uždengti juos rankomis. Nesistenkite sulėtinti kritimo išskėsdami galūnes – nuo to lūžių tik padaugės.
Egzistuoja daug patarimų, kaip teisingai kristi, tačiau praktika rodo, jog kritimo metu atsiminti juos sunkoka. Dėl to šią techniką parepetuokite iš anksto. Sporto salėje galima paprašyti instruktoriaus parodyti keletą nesudėtingų pratimų, o namuose pasitreniruokite ant čiužinio.
Parkritau…
Dažniausiai dauguma mūsų parkritę staigiai pašoka ir dejuodami bėga toliau savo reikalais. Valios jėga ir kantrybė, žinoma, vertingos savybės, tačiau ignoruojamų traumų pasekmės gali būti verksmingos.
Jei lūžį palaikysite sutrenkimu, lūžę kaulai gali pasislinkti – prisikentėsite daugiau.
Laiku nepastebėtas galvos smegenų sutrenkimas vėliau gali sukelti galvos skausmus, regėjimo suprastėjimą, staigų atminties susilpnėjimą ir nuovargį.
Moterims reikia būti itin atidžioms susitrenkus krūtis. Banali trauma gali būti priežastis augliui atsirasti.
Atsipeikėjau…
Apsieiti be gydytojo pagalbos galima tik lengvo sutrenkimo atveju.
Pirmoji pagalba: pridėkite prie skaudamos vietos ką nors šalta ir ištepkite tepalu, sugeriančiu mėlynes.
Galvos smegenų sutrenkimas – viena dažniausių parkritus patirtų traumų. Jis pasireiškia sąmonės netekimu (kartais per kelias akimirkas), pykinimu, galvos skausmu. Jei įtariate šią traumą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Pirmoji pagalba – ramybė ir šaltas kompresas.
Lūžio arba išnirimo požymiai – aštrus skausmas, besiplečiantis tinimas, pakenktos galūnės sutrumpėjimas ir negalėjimas normaliai jos judinti.
Pirmoji pagalba
Jei jau ką nors susilaužėte ar išsinarinote, pirmiausia pakenktą vietą reikia imobilizuoti, kad ši nejudėtų. Tai būtina padaryti, kad nepasislinktų kaulų nuolaužos. Uždedam fiksuojantį tvarstį ar įtvarą taip, kad sąnariai, esantys aukščiau ir žemiau lūžio vietos, negalėtų judėti.
Svarbu pakenktą vietą atšaldyti. Sniego ar ledo pripildyta pagalvėlė palaikoma prispausta prie lūžusios vietos 10-15 minučių. Po to ją reikia pakeisti nauja. Tai sumažina patinimą ir skausmą. Šildyti pažeistos vietos negalima – bus tik blogiau.
Nuskausminkime. Bet koks kaulų ir sąnarių pakenkimas paprastai lydimas trauminio šoko. Jį sukelia skausmas. Kuo trauma sunkesnė – tuo jis stipresnis. Skausmą malšinkime analgetikais.
Na, o kreipimasis pagalbos į medikus prilygsta vėžliui, ant kurio laikosi anksčiau paminėti banginiai.
Jei važiuojate į traumatologijos punktą savarankiškai – geriausia tai daryti pusiau sėdomis.