Specialistai prognozuoja, jog vėliausiai po dvejų metų kineskopiniai kompiuterių monitoriai visiškai išnyks iš rinkos, mat dauguma gamintojų jau atsisakė šios pasenusios technologijos.
Išpopuliarėjusiems skystųjų kristalų monitoriams ant kulnų lipa vis naujesnės technologijos. Tiesa, kol jie paplis masinėje rinkoje, dar prabėgs šiek tiek laiko.
Žvilgsnis į praeitį
Senosios technologijos monitoriai, sukurti elektroninių spindulių vamzdžio, arba kineskopo, pagrindu, angliškai vadinami CRT (Cathode Ray Tube) monitoriais. Juos pakeitė daugeliu požiūrių pranašesni skystųjų kristalų skaitmeniniai ekranai, arba LCD (Liquid Crystal Displays).
LCD tipo monitoriai mažesni, sunaudoja perpus mažiau elektros energijos, jų pakraščiuose vaizdas neišsikreipia, jie mažiau vargina akis. Jų problemos: prastas spalvų perteikimas, silpnas kontrastingumas, ilgas reakcijos laikas ir pan.
Anot UAB „Kompiuteriai ir komunikacijos” pardavimų skyriaus vadovo Dano Bunino, naujausios kartos CRT monitorius iki šiol perka dizaino įmonės, kurioms svarbus monitoriaus taško dydis ir kitos charakteristikos, svarbios dirbant su grafika.
„Kitų vartotojų atveju dažniausiai skonis lemia, kurio tipo monitorių rinktis”, – pastebi specialistas. Senesnės ir naujesnės technologijos monitorių kainos jau kurį laiką yra labai panašios, tad LCD prarado „brangaus malonumo” statusą.
Prekiauja likučiais
D. Bunino teigimu, CRT monitoriaus vidutinė kaina – apie 500 Lt, o LCD – 800 Lt. Apskritai šių monitorių kainų ribos svyruoja nuo 430 iki 2 000 Lt, kalbant apie CRT, ir nuo 650 iki 1500 Lt, kalbant apie LCD tipą.
UAB „Relkonta” direktorius Vaidas Zonys prognozuoja, kad ne vieną dešimtmetį kompiuterių vartotojams tarnavę CRT technologijos monitoriai iš rinkos dings per porą metų.
„CRT monitorių, kurių komponentai – švinas, stiklas ir kita – utilizavimas atsieina brangiau, negu LCD”, – vieną iš silpnųjų senosios technologijos pusių paminėjo V. Zonys.
Anot UAB BMS atstovo Nėriaus Vaitkaus, daugelis kompiuterių dalių gamintojų jau yra nutraukę CRT monitorių gamybą ir šiuo metu prekiauja likučiais iš sandėlių.
Televizorius – tarsi langas
Rinkoje įsitvirtinus LCD monitoriams, atsiranda dar labiau tobulų technologijų.
Plazminių ekranų technologija kol kas daugiausia naudojama gaminant didelės įstrižainės televizorius. Jos pagrindą, anot V. Zonio, sudaro dujų veikimas elektros impulsais. Šios technologijos pranašumas – didesnis spalvingumas.
Praėjusių metų pabaigoje australų bei JAV kompanijos „Arasor” ir „Novalux” pristatė naujausios kartos – lazerinius – televizorius.
Lazerio panaudojimas kuriant ekraną suteikia galimybę perpus sumažinti produkcijos kainą, dukart padidinti spalvingumą ir trim ketvirčiais sumažinti jų sunaudojamą elektros energijos kiekį, palyginti su skystųjų kristalų bei plazminiais ekranais.
Mums įprasti televizorių bei kompiuterių ekranai perteikia apie 30 proc. spalvų, kurias geba skirti žmogaus akis. Tuo metu lazerinis ekranas jų perteikia net apie 90 proc. „Paprasčiau tariant, žiūrint į tokį ekraną, efektas toks, tarsi žvelgtum pro langą”, – sakė D. Buninas.
Anot pranešimų, lazeriniai ekranai rinkoje turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje arba 2008-ųjų pradžioje. Jie yra ploni, gali būti gaminami tiek labai dideli, tiek mažyčiai, tad naująją technologiją planuojama diegti gaminant televizorius, mobiliųjų telefonų ekranus, delninius bei nešiojamuosius kompiuterius ir kt. įrenginius.
laukiu nesulaukiu, tikrai pirksiu jei kaina bus bent vienoda kaip plazminio tv, bet labai abejoju kadangi prakybininkai uzsides tokius procententu kad bus galima tik pasvajot kuri laika…