Klaipėdos rajono ūkininkų ir žemės ūkio įmonių rėmimo programai pernai iš rajono biudžeto buvo skirta 110 tūkst. litų.
Šia parama pasinaudojo daugiau kaip 100 rajono žemdirbių. Didžioji dalis lėšų panaudota brangiems chemikalams nuo piktžolių įsigyti.
Išmoko rengti planus
„Ketvirtus metus veikianti žemdirbių rėmimo programa kasmet darosi vis populiaresnė. Šiemet programai ketinama skirti jau apie 120 tūkstančių litų”, – sakė programos komisijos pirmininkas Manfredas Skroblys, užsiimantis pienininkyste.
Anot jo, nemažai smulkiųjų ūkininkų anksčiau bijodavo skolintis iš bankų, kažką naujo pirkti, investuoti savo ūkiuose. O prieš keletą metų Savivaldybės pradėta paramos programa esą daug kam padėjo šią paskolų baimę įveikti.
Pagal rajono Tarybos patvirtintus programos nuostatus, iš jos galima padengti iki 100 procentų ūkininko paimto kredito palūkanų. Taip pat kompensuojama iki 20 procentų naujos žemės ūkio technikos ar įrenginių kainos, apie 60 procentų draudimo įmokų už gyvulius, techniką, pastatus. Iš dalies finansuojamas verslo planų ir projektų rengimas, netradicinių žemės ūkio verslų investiciniai projektai, švietimas, mokymas ir t.t.
„Daugelis išmoko rengti verslo planelius šiai paramai gauti, todėl jau gali imtis didesnių investicinių projektų”, – pasakojo M. Skroblys.
Ūkiai tvirtėja
Pernai ūkininkai ir žemės ūkio įmonės itin aktyviai naudojosi paramos lėšomis įsigydami efektyvią priemonę prieš piktžoles – glifostatus. Šios priemonės 1 ha reikia pirkti maždaug už 50 litų.
„Laukų būklė akivaizdžiai pagerėjo. Tai labai padeda tiems ūkininkams, aplink kurių dirbamus laukus plyti dirvonuojanti žemė”, – sakė pokalbininkas.
Pasak jo, paramos programoje yra ir daug apribojimų – pašalpų ar vartojimo kreditų nedalinama, taip pat neatlyginami ir gamtos stichijos padaryti nuostoliai. Ribojamos ir paramos sumos – vienam gavėjui ne daugiau 5 proc. fondo lėšų.
„Labiausiai programa naudinga smulkiesiems ūkininkams, kurie gauna ne tik materialinę paramą, bet daug ko išmoksta kursuose, seminaruose, parodose, kurie taip pat finansuojami iš šios paramos programos. Pastaraisiais metais jaučiasi, kad ūkiai tvirtėja, labiau orientuojasi į prekinę gamybą”, – sakė M. Skroblys.
„Man yra tekę pasinaudoti šio fondo parama palūkanoms dengti, augalų apsaugos priemonėms įsigyti. Nors parama nedidelė, bet vis tiek naudinga. Ypač patinka tai, jog remiami aktyvūs ūkininkai, nes fondo paramos negausi, jei nesi įregistravęs ūkio, nepriklausai asociacijai ar ūkininkų sąjungai”, – mano Dituvoje ūkininkaujantis Artūras Česnauskas.
Parama – ir bendruomenėms
Iš paramos programos pastaruoju metu imta remti ir aktyviai besikuriančias kaimo bendruomenes – dengiamos jų įregistravimo, mokymo, renginių išlaidos.
„Tegul nors ir milijoną litų duoda, rasime, kur panaudoti. Išmokome projektus rašyti – nebe tie laikai, kad ant lėkštutės ką nors atneštų. Mūsų bendruomenė jau nekart naudojosi šiuo fondu”, – sakė Drevernos bendruomenės, vienijančios apie 70 žmonių, pirmininkas Kazys Viršilas.