Lietuvoje įprasta, kad avarijos kaltininkas – vairuotojas. Net ir tais atvejais, kai akivaizdžiai matyti, jog vairuotojas nukentėjo dėl netinkamai savo darbą atlikusių kelininkų kaltės, policininkai vienbalsiai tvirtina, esą pastarieji niekuo dėti.
Mat kelių eismo taisyklėse aiškiai pasakyta, kad vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį ir laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.
Klaipėdietės Rimos Procenko vairuojamas automobilis praėjusių metų gruodžio 23 dieną greitkelio Vilnius-Klaipėda 291-ajame kilometre skrido žemyn nuo 12 metrų aukščio tilto.
Moteris įsitikinusi, jog dėl avarijos kalti kelininkai, kurie laiku nepasirūpino, kad kelio danga prieš tiltą nebūtų slidi. Be to, iki šiol toje vietoje ant viaduko nepastatytas skersinis atitvaras, kuris turėtų apsaugoti, kad automobiliai nenulėktų nuo tilto.
Tačiau moterį supykdė tai, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai tai daro labai formaliai ir net neįsigilinę į avarijos aplinkybes iš karto pareiškė, esą kaltininkė – ji.
„Visi bando mane įtikinti, kad laimėti prieš kelininkus Lietuvoje nėra jokių šansų. Bet kadangi aš likau gyva, jaučiu pareigą skirti visas savo jėgas tam, kad Lietuvos gyventojai pagaliau turėtų savo šalyje tinkamas gyvenimo sąlygas, Vyriausybės palaikymą ir jaustųsi saugūs. Nes dabar taip nėra”, – sakė R. Procenko.
Ji pasiryžusi kreiptis į teismą, kad pagaliau būtų nubausti tikrieji daugelio avarijų kaltininkai.
Sumėtė lygioje vietoje
„Gruodžio 23 dieną važiavau į Kauną parvežti iš užsienio parskridusios pusseserės. Ji paprašė, kad kartu pasiimčiau ir jos 11-metę dukrą”, – nelaimingos dienos pradžią prisiminė R. Procenko.
Pasak jos, diena buvusi graži, saulėta ir šilta. Ji sakė puikiai prisimenanti, kad pati prisisegė saugos diržą ir liepė tą patį padaryti ant galinės sėdynės sėdinčiai mergaitei.
„Važiavau ramiai, tikrai neviršijau greičio. Niekur nemačiau jokių ženklų, kad kelio danga galėtų būti slidi ar tykotų kiti pavojai. Tačiau netikėtai vienoje vietoje mano automobilį sumėtė. Tik spėjau pastebėti, kad užvažiavau ant skiriamosios juostos, lekiu tiesiai į tarpą tarp viaduko atitvarų ir skrendu nuo tilto žemyn… Dar spėjau sušukti mergaitei, kad prisidengtų galvą… Sąmonę atgavau tik ligoninėje”, – pasakojo iš 12 metrų aukščio nuskridusi ir laimingo atsitiktinumo dėka gyva likusi moteris. Gyva liko ir kartu su ja važiavusi mergaitė.
Kaltininkė ar nukentėjusioji?
Grįžusiai iš ligoninės R. Procenko tėvai pasakė, kad jai reikia važiuoti į Gargždus pas policijos pareigūnus.
„Pagalvojau, kad pareigūnai nori man atiduoti daiktus, kurie liko sumaitotame automobilyje. Bet vos tik įžengiau į tyrėjos Astos Sagaitytės kabinetą ši pasitiko mane tokiais žodžiais: „O, avarijos kaltininkė atvyko…” – pasakojo moteris.
R. Procenko sakė bandžiusi gintis, kad ji greičiau nukentėjusioji nei kaltininkė, tačiau tyrėja esą neatlyžo. Neva viskas paprasta – R. Procenko neįvertino oro sąlygų ir nepasirinko saugaus greičio, todėl kaltininkė yra ji.
„Tai gal tyrėjų Lietuvoje apskritai niekam nereikia? Juk vistiek kiekvienu atveju bus kaltas vairuotojas. Kiekvieną kartą gali sakyti – tu nepasirinkai saugaus greičio. O kaip aš jį turiu pasirinkti, jei lauke nešąla, jei kelio ženklai rodo, kad aš galiu važiuoti 110 km/h greičiu, ir nėra jokių įspėjančių ženklų, jog reikėtų riboti greitį? Negi turiu kas metrą sustoti ir koja patikrinti, ar neslidu? Juk už saugumą keliuose atsako Valstybinė kelių direkcija”, – pyko R. Procenko.
Pasak jos, avarija įvyko ryte, apie 9 valandą, o kelininkai į tą vietą pabarstyti kelio dangos atvažiavo 10.21 val. Visa tai užfiksuota televizijos „Balticum” laidos „Reidas” reportaže.
Tokie įstatymai
„Vakarų ekspresui” paskambinus į Klaipėdos rajono policijos komisariatą pasiteirauti, ar dar nebaigtas šio įvykio ikiteisminis tyrimas, jį atliekanti tyrėja Asta Sagaitytė suskubo smalsauti, kodėl taip domimės.
„Tokiu metų laiku prie tiltų dažnai pasitaiko tokių avarijų, nes, nors lauke ir pliusinė temperatūra, nuo upės kylantys garai gali padaryti dangą slidžią”, – ramiai pasakojo tyrėja.
Galbūt domėjotės, ar yra tvarka, kaip greitkelyje turi būti barstomi tiltai, įkalnės ir nuokalnės?
Nesidomėjau, bet, matyt, dabar reikės pasiaiškinti. Nes matau, kad čia kuriozas gaunasi su tuo tyrimu.
Susidaro įspūdis, kad pareigūnai dažnai formaliai vairuotojams klijuoja kaltininko etiketes, esą šie nepasirinkę saugaus greičio. Ar nevertėtų labiau įsigilinti, galbūt esama ir kelininkų kaltės?
Tokie jau pas mus įstatymai. Pažiūrėkit, juk Lietuvoje nėra nė vienos civilinės bylos, kur vairuotojai būtų laimėję prieš kelininkus.
Kiekvienam gerų sąlygų nepridarysi
Tokie darbo principai – kaltas saugaus greičio nepasirinkęs vairuotojas – patogūs ne tik policijos pareigūnams, bet ir kelius prižiūrinčios bendrovėms.
„Sutinku, kad vairuotojai gali ant mūsų pykti ir duoti į teismus, bet mes ramūs, nes savo darbą atliekame gerai. Juk kelių eismo taisyklėse aiškiai pasakyta, kad jie turi įvertinti oro sąlygas ir pasirinkti saugų greitį. Juk kiekvienam gerų eismo sąlygų nepridarysi. Nesame tiek pajėgūs, kad žiemą kelią padarytume vasarišką”, – įprastą maldelę kartojo greitkelį Vilnius-Kaunas prižiūrinčios bendrovės „Automagistralė” direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius.
Pasak jo, automagistralė prižiūrima pagal aukščiausią priežiūros lygį visą parą. Esą nuostatuose numatyta, kad visa magistralė turi būti pabarstyta po 2 valandų vos tik nustoja snigti.
„Nors nėra atskiro nurodymo, savo iniciatyva atskirai barstome tiltus, nes jie nuo upės kylančių vandens garų dažniau gali šerkšnyti”, – sakė M. Rinkevičius.
Jo duomenimis, greitkelyje Vilnius-Klaipėda stovi 12 stacionarių stotelių, kurios GSM ryšiu perduoda Kelių direkcijai, kokia toje vietoje kelio danga, kokie krituliai. Be to, automagistralėje nuolat budi ir situaciją stebi kelio meistrai – tokių meistrijų greitkelyje Vilnius-Klaipėda yra penkios.
„Žinoma, šitiek stacionarių stotelių, kiek yra dabar, – per mažai. Ateityje planuojama, kad jos bus kas 25 kilometrus. Be to, planuojama, kad autostradoje stovės elektroniniai kelio ženklai, kuriuose keisis informacija, ir vairuotojai galės matyti, kokia kelio dangos temperatūra ir kokiu greičiu saugiausia važiuoti tame kelio ruože”, – gražius ateities planus, numatomus įgyvendinti iki 2013 metų, vardijo „Automagistralės” atstovas.
Be to, esą buvo atsižvelgta į anksčiau aprašytą įvykį, kai moteris nuskrido nuo viaduko 291 kilometre, todėl, M. Rinkevičiaus žiniomis, skubos tvarka Kelių direkcija skirs lėšų, kad toje vietoje pagaliau būtų pastatytas skersinis atitvaras.
Pripažinęs, kad 291-asis kilometras – viena iš pavojingesnių vietų greitkelyje, jis negalėjo paaiškinti, kodėl šito nebuvo padaryta anksčiau, o reikėjo laukti, kol kas nors nukentės.
„Kažkaip neskirdavo Lietuvos automobilių kelių direkcija tam pinigų. Neužmirškite, kad viskas atsiremia į pinigus. Juk mes į Europą bėgame iš paskos”, – akcentavo „Automagistralės” atstovas.
Kelininkai kaltinami dažnai
„Akivaizdu, kad greitkelis Vilnius-Klaipėda nebeatitinka poreikių. Jis turi būti modernizuojamas”, – pritarė Klaipėdos rajono policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas Kęstutis Vitkauskas.
Pasak jo, dažnai būna atvejų, kai į avariją patekę vairuotojai kaltina kelininkus.
„Dažniausiai priekaištaujama, kad kelio danga buvo slidi, kad autostrada nėra aptverta ir avarijas sukelia iš miško išbėgę žvėrys. Daugiausia kreipiasi naujų automobilių savininkai, kurie yra apdraudę savo transporto priemonę KASKO draudimu. Tačiau negirdėjau, kad kas nors būtų laimėję prieš kelininkus”, – komentavo K. Vitkauskas.
Kaltas, kam važiavai
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio žiniomis, ir vienos rankos pirštų būtų per daug suskaičiuoti tuos atvejus, kai teismas pripažino, jog dėl avarijos kalti ir kelininkai, ar priteisė vairuotojui iš jų kompensaciją už patirtą žalą.
„Lietuvoje vyrauja ir, deja, visos valdžios institucijos bei policijos pareigūnai palaiko tokią tiesą: „Vairuotojui nieko neatsitiks, jei jis stovės vietoje”. Žodžiu, esate kalti patys, jei užsimanote kur nors važiuoti, pereiti gatvę ar plaukti. Tai toks yra mūsų išrinktos valdžios, kuri realiai turėtų ginti paprastus žmones, požiūris”, – apgailestavo R. Andrikis.
Tačiau, anot jo, normalioje šalyje visi turėtų atsakyti už savo kaltės dalį.
„Jei dabar kelininkai skubos tvarka ruošiasi toje vietoje pastatyti trūkstamą atitvarą, – čia jau yra kaltės pripažinimas”, – pastebėjo R. Andrikis.
Nepaisant to, Advokatų tarybos pirmininkas perspėjo, kad kiekvienas žmogus, net jausdamasis visiškai teisus, kreipdamasis į teismą, atsimintų, jog visuomet yra galimybė pralošti.
sipribes ir sekmes 😳