Tramvajus į Bordo sugrįžo po 40 metų pertraukos

Atrodo, tramvajaus Lietuvoje vizija greitai taps realybe. Daugiau kaip prieš savaitę atidarytas sostinės tramvajaus maketas sulaukė neįtikėtino vilniečių susidomėjimo. Jį paskolino Nicos miestas, kuriame jau šiais metais važiuos modernūs greitaeigiai tramvajai.
Kito Prancūzijos miesto, Bordo, kuris savo dydžiu bei gyventojų skaičiumi prilygsta Vilniui, gatvėmis tramvajus jau rieda. Nutarėme pasidomėti, ar šis projektas pasiteisino?

Tramvajaus tradicijos Bordo mieste gana senos. 1946 metais čia buvo 38 tramvajaus linijos, jų bendras ilgis siekė 200 kilometrų, o keleivių skaičius – net 160 mln. per metus.

Tačiau artėjo automobilių era. Dar 1950 metais tramvajaus sistemoje dirbo apie 2500 darbuotojų, bet linijas vieną po kitos imta uždarinėti. 1958 metais tramvajaus Bordo nebeliko. Neva bėgiai trukdė automobilių ir autobusų eismui… Ir niekas neprognozavo, kad po kelių dešimtmečių tramvajams bus lemta grįžti į Bordo.

Miestas duso nuo grūsties

Septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Prancūzijoje imti gaminti nedideli, gana pigūs automobiliai. Kone kiekviena šeima jau galėjo įsigyti ratuotą transporto priemonę. Daugėjant automobilių, miestas ėmė dusti nuo spūsčių, nes visuomeninio transporto – autobusų – aiškiai nepakako. Šūkis „visi į automobilius!” nepasiteisino.

Imta galvoti, kaip pagerinti visuomeninio transporto buklę. Sukurtas „faraoniškas” požeminio metro planas: tuneliais turėję važiuoti visiškai automatizuoti vagonai guminėmis padangomis. Tačiau šios idėjos buvo atsisakyta dėl biraus smėlingo Bordo dirvožemio. Miesto valdžia vis svarstė ir svarstė, o Bordo ir toliau duso nuo automobilių pertekliaus, siauros gatvės nuolat užsikimšdavo, automobiliai būdavo paliekami ant šaligatvių, nes trūko stovėjimo aikštelių… Kentė ir pėstieji, ir automobilininkai, didėjo miesto oro tarša.

1995 metais naujasis meras Alainas Juppe konstatavo: taip ilgiau trukti negali. 1997-aisiais jo iniciatyva buvo priimtas projektas tiesti šiuolaikinio tramvajaus linijas, nes miestas vis plėtėsi, o visuomeninio transporto (autobusų) būklė netenkino.

Darbai užtruko

Darbai pradėti 2000 metais. Net trejus metus bordiečiai ir miesto svečiai kentė nuo centre nerimstančio triukšmo, dulkių, nuolat perkastų gatvių… Vos ne kasdien keitėsi miesto autobusų maršrutai, spūstys dar labiau padidėjo. Aišku, žmonės piktinosi: kiek dar reikės laukti!

Kad bent kiek nuramintų, miesto valdžia stengėsi kuo dažniau informuoti gyventojus apie darbų eigą. Prie statybviečių buvo įrengti vadinamieji informacijos kioskai. Ten nuolat budėdavo specialiai parengti žmonės, bet kuriam besidominčiam galėję atsakyti į visus su statyba susijusius klausimus. Buvo rengiami susitikimai su gyventojais Bordo ir jo priemiesčių merijose, gyventojai būdavo informuojami ir laiškais.

Buvo numatytos netgi kompensacijos prekybininkams, labiausiai nukentėjusiems nuo statybų. Pavyzdžiui, gatvė prie jūsų parduotuvės iškasta, ja niekas nevažiuoja ir net nevaikšto ištisas savaites, o jūs turite parduoti savo prekes… Bet kam? Pirkėjai taigi nebeužklysta! Prekybininkams, pateikusiems dokumentus apie patirtus nuostolius, buvo atlyginta. Po trejus metus trukusių milžiniškų darbų, 2003 metų gruodžio 21 dieną pagaliau paleista pirmoji tramvajaus linija. Tai buvo išties ilgai laukta ir graži kalėdinė dovana bordiečiams.

Tramvajaus populiarumas didėja

Dabar mieste yra trys tramvajaus linijos, toliau plečiamos priemiesčių link. Bendras jų ilgis nusitęs 43,5 kilometro. Prižiūrimos 84 stotelės, išdėstytos maždaug kas 500 metrų. Iš viso mieste važinėja 76 tramvajai, per valandą galintys vežti 25 tūkst. keleivių. Tramvajų linijos įvairiose miesto vietose susikerta su autobusų maršrutais, siekia tokias strategines vietas, kaip geležinkelio stotis, universiteto miestelis, miesto centras. Priemiesčiuose pastatyti 14 daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių (iš viso 5000 vietų), kad nereikėtų jais grūstis į centrą. Vis daugiau automobilininkų įpranta palikti savo transportą aikštelėse ir nusipirkę abonementą į centrą važiuoja tramvajumi. Taip ir greičiau, ir patogiau: nereikia stovėti transporto spūstyje, spraustis į siauras senamiesčio gatveles ir ieškoti jose vietos automobiliui palikti, mokėti už stovėjimą brangiau…

Per dieną tramvajumi važiuoja daugiau kaip 140 tūkst. keleivių, tai sudaro 50 proc. viešojo miesto transporto vežimų. Tramvajaus populiarumas vis didėja. Tai tikra komercinė sėkmė, nes naudojimasis tramvajaus paslaugomis nuo 2003-iųjų (atidarymo metai) iki 2005 metų išaugo 25 procentais.

Negadina centro veido

Bordo tramvajus net 10 kilometrų važiuoja unikaliai sukonstruotu „maitinimu per žemę”. Istoriniame miesto centre, kad nebūtų gadinamas jo vaizdas, nėra tramvajams būdingų elektros stulpų su laidais, užstojančių architektūrinius paminklus ir namų fasadus. Tarp bėgių įrengti specialūs saugūs elektriniai įtaisai, aktyvinami tik tada, kai tramvajus juda virš jų.

Tramvajus sėkmingai sujungė abipus Garonos upės esančias miesto dalis, tarsi pažadino kiek apsnūdusį kairįjį krantą. Dabar įmonių, įstaigų ir privačiuose skelbimuose nepamirštama paminėti, kad pro šalį važiuoja tramvajus. Depai įrengti buvusiuose apleistuose geležinkelio vagonų depuose. Ten viskas atnaujinta, moderniai perstatyta ir pritaikyta vagonų stočiai, remontui ir priežiurai. Iš ten vadovaujama visam tramvajų tinklui. Kiekviename vagone įrengta vaizdo priežiūros kamera, kiekvieno tramvajaus vairuotojas bet kada gali susisiekti su centru, kur modernioje švieslentėje bet kurią akimirką matyti kiekvieno tramvajaus buvimo vieta ir jo judėjimo kryptis.

Oras tapo švaresnis

Vidutinis tramvajaus greitis mieste yra apie 21 km/val. Tramvajus visur turi pirmenybę, todėl juda be kliūčių, tyliai ir greitai. Stotelėse – viskas keleivių patogumui. Stilingos stiklinės užuovėjos su stogais, mediniai suolai, automatinės bilietų kasos. Teikiama informacija apie tramvajaus judėjimą: po kelių minučių atvažiuos kitas, kokia eismo situacija, ar kelyje nėra gedimų, eismo įvykių, kokio nors incidento ant bėgių… Čia pat skelbiama informacija apie kultūrinius renginius mieste.

Vagonai ypač modernūs: dideli langai, patogios audiniu dengtos sėdynės, oro klimatizacija. Viename tramvajuje yra 300 vietų – 70 sėdėti ir 270 – stovėti.

Kaip minėta, tramo – taip bordiečiai meiliai vadina šį jau pamėgtą elegantišką transportą, populiarumas vis auga. Keleivių vežama vis daugiau ir daugiau. Priemiesčiuose kol kas dar vyksta statybos, bet žmonės jomis jau nebesipiktina, priešingai – kantriai laukia jų pabaigos. Visi pajuto tramvajaus pranašumus: sumažėjo spūstys, judėjimas gatvėse tapo laisvesnis, mažiau automobilių miesto centre ir – tai ypač svarbu – grynesnis oras.

Miestiečiai džiaugiasi naujuoju transportu ir išgražėjusiu miestu, nesigėdi svečių vežti tramvajumi, didžiuojasi juo. Manoma, kad melodingas tramvajaus varpelio tilindžiavimas dar ilgai skambės senosiose Bordo miesto gatvėse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.