Apgavysčių karuselė

Būsto remonto paslaugų įmonė jau beveik metus užsakovams negrąžina pinigų už neatliktus darbus

Ne vienas kaunietis liko apstulbintas, kai sužinojo, kad pasisavinę tūkstančius litų už tariamus būsto remonto darbus, tačiau jų nepadarę ir skolų iki šiol negrąžinę sutuoktiniai „išlipo iš balos sausi”. Praėjusių metų pabaigoje nuspręsta nutraukti dėl sukčiavimo pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurį atlikę pareigūnai šaukėsi netgi visuomenės pagalbos.

Oficialus pasipinigavimas

Į „Kauno dienos” redakciją kreipęsis kaunietis Algirdas Markauskas teigė negalįs patikėti, kad jį ir dar mažiausiai penkis patiklius gyventojus aplink pirštą apsukusios individualios įmonės vadovai liko nenubausti, kai nuo jų nukentėję žmonės kreipėsi į policiją, pranešdami apie patirtas skriaudas.

Pernai gegužę viename dienraščių radęs skelbimą apie būsto remonto paslaugas, A.Markauskas bei dar keli kauniečiai išsikvietė minėtos įmonės atstovus ir sudarė oficialias sutartis bei sumokėjo nuo pusantro iki kelių tūkstančių litų avanso. Apžiūrėję, kokio reikia remonto, bei sutarę su šeimininkais dėl statybinių medžiagų, samdomos įmonės atstovai pareikalavo susimokėti į priekį: už statybines medžiagas bei avansą už dalį būsimųjų darbų. Keisčiausia, kad visi šie finansiniai sandoriai buvo vykdomi oficialiai: smulkius statybos remonto darbus atliekančios individualios įmonės „Ilmutė” direktorė Ilma Veličkienė bet kuriam suabejojusiam klientui pateikdavo įmonės registracijos pažymėjimą, o paimdama pinigus išrašydavo kasos pajamų orderius. Visi dokumentai buvo nesuklastoti, tikri.

Tačiau netrukus viskas pasisukdavo kita linkme. Tiek A.Markauskui, tiek ir kitiems to paties likimo ištiktiems gyventojams prasidėdavo ilgas ir kone beviltiškas laukimo laikotarpis, mat daugelis jų daugiau savo akyse neregėdavo nei pasamdytos įmonės direktorės I.Veličkienės, nei visuomet kartu buvusio pastarosios sutuoktinio. Vyriškis teigė esąs įmonės savininkas, o jo žmona – tik pagal darbo sutartį samdoma direktorė.

Beje, nukentėjusiųjų sąrašas gan ilgas. Nors IĮ „Ilmutė” buvo įkurta pernai sausio viduryje, tačiau jau kovo pradžioje paaiškėjo pirmosios jos aukos. Jau nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenimis, tąkart buvo sudaryta buto remonto darbų sutartis, pagal kurią IĮ „Ilmutė” įsipareigojo atlikti būsto vidaus patalpų remonto darbus. Patikli šeimininkė iš pradžių davė beveik du tūkstančius litų, o netrukus pinigų suma išaugo iki 6900 litų, už kuriuos darbininkai sugebėjo tik pradėti darbus, tačiau iki galo jų taip ir nepabaigė.

Po kelių savaičių įmonė jau derėjosi dėl būsto remonto paslaugų jau su kitu kauniečiu. Pastarasis pasakojo iš pradžių už duotus 8300 litų sulaukęs reikiamų paslaugų, tačiau vėliau dar pridėjęs pusantro tūkstančio litų likusiems darbams bei statybinėms medžiagoms nupirkti, bet šįkart jau nieko nepešęs. Tad savo patirtą skriaudą nukentėjusysis įvertino 1510 litų.

Pinigus ėmė, darbų nepradėjo

Praėjus pusantro mėnesio po pastarųjų dviejų incidentų, spaudoje ir vėl pasirodė skelbimai apie IĮ „Ilmutė” atliekamą būsto remontą. Tad jau gegužės pradžioje atsirado naujų klientų. Šįkart viena kaunietė sudarė sutartį su I.Veličkiene ir perdavė jai beveik pusantro tūkstančio litų – avansą už darbą bei medžiagoms įsigyti. Deja, būsto remontininkai pradėjo elgtis dar įžūliau: pinigus sumokėjusiai moteriai nebuvo atliktas nė menkiausias darbas ir nenupirktos jokios statybinės medžiagos.

Praėjusių metų gegužę dar viena gyventoja užsisakė „Ilmutės” paslaugas virtuvės remontui ir pagal analogišką scenarijų sumokėjo du tūkstančius litų pradinį įnašą. Ir šįkart reikmenys būsto remontui nupirkti nebuvo, o darbai nepradėti.

Paskutinį kartą teisėsaugininkai „Ilmutės” vardą užfiksavo pernai gegužės viduryje, kai A.Markauskas sudarė sutartį su įmonės direktore I.Veličkiene ir per kelis kartus sumokėjo už tariamai būsimas garažo remonto paslaugas 1735 litų. Ir pastaruoju atveju – nei darbų ar medžiagų, nei sumokėtų pinigų.

Išviliojo apie 20 tūkst. litų

„Iš pradžių šiek tiek suabejojau, tačiau man tuoj pat buvo parodytas įmonės registracijos pažymėjimas, kuris visas abejones lyg ir išsklaidė. Po sutarto kelių dienų termino, nesulaukęs darbininkų, pradėjau skambinti nurodytais telefono numeriais, tačiau jokio teigiamo ar bent paguodžiančio atsako taip ir nesulaukiau. Mobiliojo ryšio telefonas išvis buvo išjungtas”, – patirtos apgavystės detales dėstė nukentėjusysis A.Markauskas.

Vyriškis pasakojo tik praėjus nemažai laiko šiaip ne taip prisiskambinęs vienu nurodytų telefonų numerių. Paaiškėjo, kad IĮ „Ilmutė” buvo registruota tiesiog I.Veličkienės namuose. Tąkart atsiliepusi moteris jam prisistatė esanti vaiko auklė. Ji pasakė, kad šeimos galvą – I.Veličkienės vyrą ištiko infarktas, todėl jis gydomas ligoninėje, o visa įmonės veikla laikinai sustojusi.

A.Markauskas teigė tą pačią akimirką supratęs apgaulę, tačiau dėl viso pikto dar pamėgino patikrinti Kauno gydymo įstaigas ir tuoj pat įsitikino savo nuogąstavimais, kadangi nė vienoje jų infarkto ištikto įmonės savininko neaptiko. Iškart po to A.Markauskas kreipėsi pagalbos į teisėsaugininkus, pranešdamas apie apgaule iš jo išviliotus pinigus. Nukentėjusysis padedant žiniasklaidai netruko surasti ir daugiau savo likimo bičiulių. Jo apskaičiavimais, iš viso iš tokiu būdu suviliotų kauniečių buvo surinkta apie 20 tūkst. litų.

Šokiravo nutartis

Vos tik pradėjus teisybės paieškas su teisėsaugininkais priešaky, pasigirdo gandai, kad I.Veličkienė kartu su savo vyru išvyko į Ispaniją, kur pakliuvo į eismo įvykį ir buvo sužalota, tad kurį laiką gydėsi ligoninėje.

„Kauno diena” pastarąją istoriją aprašė dar pernai liepą. Tąkart I.Veličkienės artimieji taip pat tvirtino, kad 32-ejų metų moteris Katalonijoje patyrė automobilio avariją.

Tuomet policijai tebuvo žinomi vos du nukentėjusieji nuo I.Veličkienės, tačiau netrukus, po spaudoje pasirodžiusios informacijos, jų skaičius gerokai padidėjo. Juolab kad policija tąkart prašė atsiliepti visus, pakliuvusius į įmonės „Ilmutė” paspęstas pinkles. Nurodytais telefonų numeriais prašyta paskambinti ikiteisminį tyrimą pradėjusio Santakos policijos komisariato tyrėjai ir asmenis, galėjusius padėti surasti galimai besislapstančią tuo metu sukčiavimu įtartą moterį.

Iš pažiūros nekyla abejonių, kad visi penki kauniečiai, praradę savo santaupas ir nesulaukę už tai žadėtų paslaugų, buvo apgauti. Tačiau pernai gruodžio 20-ąją nukentėjusiesiems išsiųstas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės nutarimas visiems jiems buvo vienodai netikėtas, mat ikiteisminį tyrimą kuravusi pareigūnė nutarė „ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukti”.

Teisinosi mokėję mokesčius

Pasirodo, kad vis dėlto I.Veličkienė bei jos sutuoktinis po publikacijų spaudoje atsirado ir atvyko į apklausas policijoje. Čia moteris savo kaltės nepripažino ir savaip paaiškino savo poelgių priežastis, sakydama, kad visus iš gyventojų surinktus pinigus atiduodavo vyrui, o pati tik pasirašydavo dokumentus ir vežiodavo sutuoktinį po objektus, mat turėjo vairuotojo pažymėjimą. Ji teigė su pirmąja kliente sudariusi sutartį, pagal kurią buvo pradėti vykdyti darbai, tačiau netrukus juos neva teko nutraukti kilus konfliktui su užsakove dėl pinigų. I.Veličkienė tvirtino, kad moteris neatsiskaitė už atliktus darbus, sakydama, kad jie buvo nekokybiški.

Kurioziškai skamba tolesnis įtariamosios pasiteisinimas: „Kadangi pirmoji klientė nesumokėjo visų pinigų už atliktus darbus, įmonėje nebuvo lėšų darbininkų atlyginimams, todėl teko sudarinėti sutartis su kitais užsakovais.” Kodėl visuose užsakovų objektuose nebuvo iki galo atlikti, o daugumoje jų net nebuvo pradėti pažadėti remonto darbai, įtariamoji teigė tiksliai nežinanti.

Redakcijoje apsilankęs nukentėjusysis parodė pirštu į prokurorės surašytos nutarties eilutę, kur pažymėta ir jo pavardė. Ten teigiama, esą I.Veličkienė žino tik tai, kad iš paskutiniojo apmulkintų kauniečių sąraše A.Markausko paimti pinigai buvo sumokėti „Sodrai”, nes „Ilmutės” direktorė su savo vyru ir įmonės savininku neturėjo pinigų šiems mokesčiams.

Galiausiai pažymima: „Įtariamoji jokio tikslo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą neturėjo, tiesiog susidarė bloga finansinė padėtis.”

Byloje pasigedo įrodymų

Prokurorės nutartyje teigiama, esą I.Veličkienės sutuoktinis pats skambino užsakovams ir žadėjo atlikti nebaigtus darbus bei mokėti delspinigius už kiekvieną sugaištą dieną, tačiau iki šiol niekas iš nukentėjusiųjų nesulaukė jiems susidariusių įsiskolinimų, nors grąžinti pinigus yra nurodęs netgi teismas.

Pasak A.Markausko, keli nukentėjusieji civiline tvarka kreipėsi į teismą. Čia taip pat susidurta su problemomis, nes nė vienas iš IĮ „Ilmutė” atstovų nesirodydavo teismo posėdžiuose ir niekaip nereaguodavo į jiems siunčiamus teismo šaukimus. Nepaisant to, gyventojams susidariusios skolos buvo priteistos už akių. Deja, ši žinia nelabai juos nudžiugino, nes, jų turimais duomenimis, Veličkų nuosavybėje nėra jokio turto, už kurį būtų galima išieškoti teisme priteistas pinigų sumas.

Beje, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, I.Veličkienė pasakojo išvykusi su vyru į Ispaniją, esą norėdami užsidirbti pinigų ir atsiskaityti su užsakovais, tačiau ir ten neišvengė bėdų: pakliuvo į avariją ir kelias savaites gydėsi ligoninėje. Įtariamoji tvirtino niekur nesislapsčiusi ir iškart sugrįžusi į Lietuvą, kai vos tik sužinojo, kad jos ieško policija. Tuo tarpu jos vyras tikino netgi padavęs skelbimą į laikraštį, kad „Ilmutė” siekia padengti savo skolas.

„Aš gavau prokuratūros leidimą susipažinti su surinkta bylos medžiaga. Pats kažkada esu dirbęs teisėsaugos sferoje, todėl gan atidžiai viską išstudijavau. Mane labai nustebino, kad tarp visų bylos duomenų nėra jokių dokumentų apie Veličkienės išvyką į Ispaniją, ten patirtą nelaimę ir gydymą ligoninėje. Lygiai taip pat nėra ir įrodymo apie jos sutuoktinio išspausdintą skelbimą laikraštyje, esą jie ketina atsiskaityti su žmonėmis”, – sakė A.Markauskas, pridūręs, kad niekas iš nukentėjusiųjų nesulaukė telefono skambučio ar kitokios kaltininkų iniciatyvos dėl galimybės ištaisyti padarytas klaidas.

Sieks atnaujinti ikiteisminį tyrimą

Tame pačiame ikiteisminiame tyrime liudytojo statusą turėjęs I.Veličkienės vyras savo versiją išdėstė kiek kitaip nei žmona, tačiau ganėtinai panašiai. Esmė vis tiek išliko ta pati: dėl visų skriaudų nukentėjusiems klientams esą kalta pati pirmoji remonto paslaugas užsisakiusi kaunietė.

Toliau istorija kartojasi, kaip ir I.Veličkienės parodymuose: kadangi moteris nesumokėjo pinigų, įmonė darbininkams buvo priversta atsiskaityti lėšomis, gautomis iš kitų klientų. Netgi prokurorės nutartyje nepabijota pasakyti pakankamai tiesmukai: „Toliau gavosi užburtas ratas. Liudytojas darbininkams sumokėdavo avansus, tikėdamasis, kad pinigai už darbą ateis iš prieš tai buvusio objekto. Tikėjosi naiviai, nes nematė kitos išeities, todėl taip ir įvyko. Jiedu niekur nesislapstė, Ispanijoje tikėjosi uždirbti pinigų atiduoti skoloms, labai abu gailisi, kad viskas taip įvyko.”

Keisčiausia, kad dėstant apie „Sodrai” mokėtus mokesčius ir darbininkų atlyginimus, neužsimenama, ką gi tie darbininkai nudirbo, jei dauguma nukentėjusiųjų sako jų savo namuose net nematę.

„Keista, kad prokurorė taip naiviai tiki ir kone su užuojauta apgailestauja dėl Veličkų patirtų nesėkmių. Toks teigiamas ir pateisinamas pareigūnės nusistatymas įtariamosios atžvilgiu man panašesnis į advokato poziciją. Juk visi verslininkai žino, kad nesėkmės atveju įmonei skelbiamas bankrotas, o ne toliau mulkinami kiti žmonės ir naudojamasi jų patiklumu. Juk imdami iš mūsų pinigus jie žinojo, kad už juos ne darbus atlikinės, o mokesčius „Sodrai” ir atlyginimus savo darbininkams mokės”, – piktai nusiteikęs kalbėjo A.Markauskas.

Vyriškis kartu su kitais nukentėjusiaisiais teigė jau apskundęs prokurorės nutartį Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje bei paskirti kitą prokurorą jam kuruoti ir naują tyrėją jam vykdyti.