Psichologinė pagalba vaikams gali tapti neprieinama

Vaikus Lietuvos valdžia myli tik popieriuose, kuriuose deklaruojama, kad vaiko teisės šalyje – viena iš prioritetinių sričių.

Tuo metu vienintelė visoje Lietuvoje nemokamą psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikianti tarnyba „Vaikų linija” atsidūrė ties išlikimo riba.

Iš valstybės ir savivaldybių institucijų šių metų veiklai vykdyti negavusi nė lito, „Vaikų linija” išplatino pranešimą, kad artimiausiu metu jų paslaugos gali tapti nebeprieinamos.

„Vaikų dvasinė savijauta iki šiol netapo valstybės prioritetu. Nors pripažįstama, kad vaikas turi sulaukti reikiamos pagalbos, ir ją teikti Lietuvą ragina tarptautinės organizacijos, tačiau iki šiol psichologinės pagalbos telefonu tarnybos neturi sistemingo finansavimo ir negali garantuoti prieinamos pagalbos. Su liūdesiu stebiu, kaip valstybė atranda milijonus, reikalui esant milijardus, tam tikroms sritims, tačiau vis nelieka lėšų vaikų gerovei”, – pranešime rašo „Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis.

Veikia tik rėmėjų dėka

Neturėdama pakankamai lėšų administracinėms išlaidoms bei specialistų, psichologų darbui apmokėti, „Vaikų linija” jau šiuo metu priversta mažinti teikiamos pagalbos internetu galimybes – nuo 2006 metų gruodžio pradėta riboti galimybė kreiptis pagalbos internetu, nes į didėjantį laiškų skaičių tapo neįmanoma atsiliepti.

„Nuo sausio 1-osios turėjome iš viso nutraukti pagalbos teikimą telefonu ir internetu, nes baigėsi finansavimas. Kadangi bendrovė TEO skyrė paramą, šiandien dar dirbame, tačiau tai – tik laiko klausimas”, – kritišką „Vaikų linijos” padėtį apibūdina jos vadovas.

Katastrofiškai daugėja skambučių

Situacija, kurioje atsidūrė ši linija – daugiau nei paradoksali. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nuo 1997 metų „Vaikų linijos” skambučių skaičius nuolatos auga. Prieš 10 metų pagalbos nemokamu telefonu ieškota 702 kartus, o pernai skambučių skaičius išaugo net iki 87 tūkstančių.

Pranešime spaudai teigiama, kad „Vaikų linijai” pernai buvo bandoma prisiskambinti net 3,98 mln. kartų. Anot R. Povilaičio, statistika rodo, kad psichologinės pagalbos poreikis beveik 50 kartų lenkia tarnybos galimybes, tačiau finansavimas mažėja kasmet.

Pernai Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Vaikų teisių komitetas primygtinai ragino Lietuvą organizuoti visą parą veikiančią nemokamą psichologinę pagalbą telefonu.

Tačiau JTO rekomendacijos valstybė ne tik nesiruošia įgyvendinti, bet likimo valioje paliko ir tarnyboje dirbančius savanorius.

Iki šiol nė viena ministerija nepanoro savo globon prisiimti Lietuvos vaikams vis labiau reikalinga tampančios tarnybos. Galų gale, net neaišku, kokiai iš jų „Vaikų linijos” ateitis turėtų rūpėti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, Lietuvoje nėra psichologijos įstatymo ir patvirtintų nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima priskirti tarnybą vienai iš ministerijų.

Parama – lyg lašas jūroje

Iki šiol tarnybai finansinę ir kitokią paramą teikdavo Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei įvairios Lietuvos bendrovės.

Tarnyba finansavimą gaudavo ir rašydama įvairius projektus lėšoms iš Europos Sąjungos fondų gauti.

Iki šiol SADM apmoka skambučius į nemokamos pagalbos telefonu tarnybas, dėl to skambučiai vaikams yra nemokami. Išaugus poreikiams vien tik tokios pagalbos nebepakanka, nes tarnyba priversta vis daugiau lėšų išleisti darbuotojų paieškoms, jų apmokymams ir linijos reklamavimui.

„SADM šiems metams ketina skirti 80 tūkstančių litų maždaug 10-iai psichologinės pagalbos telefonu tarnybų, skirtų įvairioms visuomenės grupėms. Dalis šių lėšų, kurios bus gautos Vaikų linijos administravimui, sudaro tik kelis procentus nuo reikalingų tinkamam pagalbos organizavimui”, – dėsto R. Povilaitis.

Vaikų teisių gynėjai nepadės

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga informuota apie tragišką tarnybos būklę, tačiau šiandien vaiko teisių gynėjai tarnybai niekuo negali padėti, nes patys vos spėja atlikti visus darbus, dienraščiui teigė kontrolierė R. Šalaševičiūtė.

„Vaikų linija teikia pedagoginę – psichologinę pagalbą, tai gal tarnybą būtų galima priskirti Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sričiai? Kita vertus, teikiama juk psichologinė pagalba, gal tuomet liniją būtų galima pavesti globoti ir Sveikatos apsaugos ministerijai? Sudėtingas klausimas, bijau drąsiai reikšti savo nuomonę”, – vakar apie ant plauko pakibusios tarnybos ateitį kalbėjo vaiko teisių gynėja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.