Klaipėdos universitetas ir kolegijos atviros visiems norintiems siekti aukštojo mokslo.
Tačiau judėjimo negalę turintys studentai įsitikinę – jų poreikiais rūpinamasi paskiausiai. Įstaigų vadovai dievagojasi palaikantys neįgaliuosius, nors pinigų sąlygoms pagerinti teigia neturį.
Pagalbos nesulaukė
Klaipėdos universiteto magistrantas Darius Žimkus priverstas daugiau laiko praleisti namie. Atvykti į paskaitą be kitų pagalbos jis negali.
„Universitetas visiškai nepritaikytas neįgaliesiems. Didžiausia problema – laiptai. Kadangi paskaitos vyksta trečiajame aukšte, mane reikia kaskart nešti ant rankų”, – pasakojo informatiką studijuojantis vaikinas.
Jis teigė prašęs universiteto vadovybės padaryti bent patogesnį privažiavimą. Tačiau išgirdo pasiteisinimą, kad tam trūksta pinigų.
„Informatika – vienintelė specialybė, kurią įgijęs galiu tikėtis susirasti darbą. Sėdėdamas vežimėlyje nieko kito ir negalėčiau dirbti”, – sakė Darius. Jo nuomone, kaltas tik abejingumas ir nenoras padėti, nes Europos fondai atviri, lėšų visada galima gauti.
Vaikinas džiaugėsi, kad šalia jo visada pasirengę padėti kurso draugai. Dariui atvykus į paskaitą, jį palydi ir nuneša į auditoriją. Tačiau dažnai nešiojant, anot studento, ir vežimėlis gali sulūžti.
Laukia malonės
Socialinių mokslų kolegijos direktorė Nijolė Skučienė tvirtino, kad išskirtinių sąlygų neįgaliems studentams nėra.
„Jie gauna valstybės skiriamą 130 litų dydžio stipendiją. Kai kuriems jaunuoliams sumažiname mokestį už studijas. Svarbiausias mūsų uždavinys – neįgalių studentų integracija”, – sakė vadovė.
Šiuo metu kolegijoje mokosi 10 neįgalių jaunuolių. Jie netekę dalies darbingumo dėl cerebrinio paralyžiaus, smegenų ligų, astmos, regėjimo sutrikimų.
Kol kas Socialinių mokslų kolegija tik pasirūpino įrengti tualetą, pritaikytą neįgaliesiems. Patogaus įvažiavimo vežimėliui nėra. Tai planuojama padaryti šią vasarą.
„Ką galim, tą darom. Šiems žmonėms privalu padėti, jie juk negali sėdėti užsidarę namie. Tik, deja, pasigendame valdžios supratimo ir paramos, nes papildomo finansavimo specialioms reikmėms negauname”, – pripažino N.Skučienė.
Į pastatą – ant rankų
Trys neįgalūs studentai mokosi Klaipėdos kolegijoje.
„Neturime jokių sąlygų infrastruktūros plėtrai. Kol kas nepavyko gauti lėšų. Jaunuolis, turintis judėjimo problemų, iš karto susidurtų su kliūtimis. Į pastatą jį tektų nešti ant rankų, nes stačiais laiptais vežimėliu nepakilsi”, – pasakojo Klaipėdos kolegijos direktorė Antanina Šereivienė.
Artimiausiu metu planuojama įrengti bent automatines duris.
Kolegijos vadovė teigė, kad iki šiol norinčiųjų studijuoti šioje aukštojoje mokykloje ir turinčių judėjimo negalę jaunuolių nebuvo. Tad ir poreikio ką nors iš esmės keisti, anot jos, nėra.
Stojančiųjų mažai
Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla nuo pat įsikūrimo pradžios pasirūpino įrengti neįgaliesiems pritaikytą tualetą.
Įstaigos atstovė Vilma Songailaitė tvirtino, kad stengiamasi dėl kiekvieno studento.
„Prieš porą savaičių pas mus studijuoti atvyko labai mažo ūgio mergina. Bendrabutyje teko kai ką pertvarkyti, nes, pavyzdžiui, praustuvo ji negalėjo pasiekti”, – sakė pašnekovė.
Tiesa, ji pripažino, kad neįgaliajam su vežimėliu tektų vargti. Mat pastate iš vieno aukšto į kitą galima persikelti tik laiptais. Tačiau, anot V.Songailaitės, iki šiol poreikio radikaliems veiksmams nebuvo, nes su negale stojančiųjų vos vienas kitas.
Klaipėdos universiteto Studijų departamento vyriausioji specialistė Vaida Taurinskaitė pripažino, kad dėl neįgaliųjų šiuo metu nieko nėra daroma.
„Universitete dabar mokosi apie trisdešimt negalę turinčių jaunuolių, tačiau jiems specialios priežiūros nereikia. Pažiūrėjęs net nepastebėtum, kad jis kuo nors skiriasi. Daugelis jų praradę dalį darbingumo”, – vardijo specialistė.
Ji tikino, kad Tęstinių studijų institute ir naujajame universiteto korpuse įrengti liftai, automatinės durys ir kiti patogumai judėjimo problemų turintiems studentams.
Nepatogu ir gatvėse
Kalbinti aukštųjų mokyklų atstovai vieningai teigė, kad investuoti, siekiant pritaikyti pastatą neįgaliesiems, kol kas nėra poreikio. Tačiau jie sutiko, kad galbūt neįgalieji ir nesiryžta rinktis šių įstaigų, žinodami, kad jose sąlygos nėra geros.
Lietuvos aukštosiose mokyklose šiuo metu studijuoja daugiau kaip 500 įvairią negalę turinčių jaunuolių.
Neįgalieji priversti kęsti nepatogumus ne tik mokslo įstaigose, bet ir mieste. Viešosios įstaigos „Likimo laiptai” vadovas Adolfas Ruškys įsitikinęs, kad dar yra ką keisti.
„Daugelis gatvių dar nepritaikytos žmonėms, sėdintiems vežimėlyje. Ne visose sankryžose įrengti patogūs nuvažiavimai”, – sakė pats nevaikštantis vyras.