Panevėžyje apsilankęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas apgailestavo, kad Lietuvos plėtrai trukdo negrąžinti rubliniai indėliai, įsiskolinimai pensininkams, įsipareigojimai atlyginti už turėtą nekilnojamąjį turtą
Po aštuonerių metų būsime tikri europiečiai. Tiksliau, gyvensime kaip tikri europiečiai. Taip žadėjo Panevėžyje viešėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Politikas tokią perspektyvą prognozuoja dėl to, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas praėjusiais metais didėjo bene sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos naujokių.
Būtina kontroliuoti
Tačiau, kad pasiektume Vakarų Europos gyvenimo lygį, turime, anot Muntiano, efektyviau valdyti šalį. Tai reiškia, kad valdžion turime rinkti geriausius, o svarbiausia – pilietiškiausius, demokratiškiausiai nusiteikusius tautiečius, tvirtino Pilietinės demokratijos partijos lyderis. Tačiau, pasak Muntiano, mažai tikėtina, kad net ir jie, išrinkti į valdžią, galėtų atlikti savo funkcijas nekontroliuojami. „Taip nebūna, – tvirtino jis. – Kiekvienas turi savo paties, savo šeimos, pagaliau savo grupės interesų. Išrinktųjų kontrolė turi būti griežta.”
„Mūsų vienintelis turtas – žmonės. Žemės gelmėse neturime nieko, tad gerovę galime susikurti tik savo rankomis, savo protu ir energija. Vadinasi, mūsų žinios, gebėjimai, turi viršyti Europos Sąjungos žmonių žinias”, – teigė Muntianas. Jis pabrėžė, jog tik savo žiniomis ir gebėjimais mes galėsime konkuruoti su kitų šalių žmonėmis, be to, susikūrus gerovę savo šalyje žmonėms nebeteks važiuoti ieškotis darbo svetur.
Trukdo skolos
Seimo pirmininkas apgailestavo, kad žengti Lietuvai į priekį trukdo valstybės skolos. Jis teigė, jog šalies ekonomiką slegia žmonėms negrąžinti rubliniai indėliai, valstybės nusavinti pensininkų uždirbti pinigai, dar negrąžintos kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir kitokios skolos.
Muntianas prisipažino, jog visi šie valstybės įsiskolinimai, siekiantys 2,4 milijardo litų, jam neduoda ramybės. Tačiau jis neabejojo, kad norint atkurti pasitikėjimą valstybe šias skolas būtina grąžinti. Politikas patikino, kad visa 2,4 milijardo litų skola žmonėms bus grąžinta per 2007-2008 metus.
Nuvertintas profesinis mokymas
Panevėžiečių susitikimas su Muntianu vyko Panevėžio profesinio mokymo centre. Šio centro vadovas Bronius Sadula Muntianui papasakojo, kad jo vadovaujama įstaiga per pastaruosius penkerius metus neteko trečdalio moksleivių – buvo 1500, liko 1000. Taip yra todėl, kad dauguma mokinių orientuojami į aukšąjį mokslą nepaisant ar jie pajėgūs mokytis aukštosiose. Darbininkiškos profesijos tapo nuvertintos. Seimo pirmininkas su tuo visiškai sutiko. Jis teigė žinąs, kad nei moksleiviai turi motyvų rinktis darbininkiškas specialybes, nei profesinių centrų pedagogai turi motyvų siekti žinių ir persikvalifikuoti, nes nėra finansinio stimulo. Pasak jo, parengtame, bet tobulinti Vyriausybei grąžintame profesinio rengimo įstatyme turėtų būti garantuota motyvacija rinktis darbininkišką specialybę.
„Į darbininkų rengimo problemą veidu atsisuko ir šalies pramonininkai. Jie pabrėžia, kad ne prasta mokesčių sistema, ne korupcija ar biurokratizmas, bet aukštos kvafilikacijos darbo jėgos stygius labiausiai stabdo šalies pažangą. Geri darbininkai tapo didžiausiu deficitu mūsų šalyje”, – apgailestavo Muntianas.
ES lygi kainomis pasiekeme, ar bent jau po metu kitu pasieksime, o del atlyginimo tai greiciausiai tik po 40 metu bus vidutinis dabartinis tu ES saliu vidurkis 🙄 🙂
Sutvarkytu valstybe nesamoningai ispustas nekilnojamo turto kainas, del kuriu puse lietuviu klaidzioja po uzsieni, tai tada ir nebereiketu pilstyti pasvarstymu is tuscio i kiaura, apie trukstama darbo jega. Ir kaip matau dar negreit sugris, nes nekilnojamo turto kainos, kaip suprantu yra be pabaigos.