„Lietuvos žinios” gavo šokiruojančio dokumento kopiją. „Negaliu atskleisti autorių pavardžių”, – sakė kopiją perdavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas. Jis leido suprasti, kad žmonės bijo prarasti darbą. Jei dokumente rašoma tiesa, širdies ligomis sergantiems pacientams per koronarografijos ir angioplastikos procedūras gali iškilti mirtinas pavojus.
Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Rasa Eilunavičienė pranešė, jog medicinos slaugytojos pagal galiojančius įstatymus atlikti koronarografijos ir angioplastikos procedūrų neturi teisės.
Sukruto slaugytojos
„Gydytojai reikalauja, kad po koronarografijos ir balioninės angioplastikos iš pacientų kirkšnies arterijų ištraukinėtume zondus… Po šių procedūrų dažnai išsivysto pavojingų komplikacijų: krinta arterinis kraujospūdis, suretėja ritmas, trūksta deguonies, prasideda kraujavimas, susidaro hematomos”, – tai eilutės iš „prašymu” pavadinto gruodžio 1 data pažymėto paslaptingo dokumento.
Jei tikėsime paslaptingojo rašto autoriais, sunkiomis širdies ligomis sergančių pacientų neklausiama, ar jie sutinka, kad pavojingas procedūras atliktų specialaus išsilavinimo neturinčios slaugytojos. Medikės prašė suteikti „informacijos apie planuojamus MN 60 ir MN 93 pakeitimus bei jų teisėtumą” ir teigė susirūpinusios joms keliamais, tačiau jų kompetencijos neatitinkančiais reikalavimais.
MN – tai medicinos normos, numatančios anestezijos, intensyvios slaugos palatose bei operacinėse dirbančių slaugytojų teises ir pareigas.
Paslaptingojo dokumento teiginiai tikriausiai pašiurpintų ne vieną sunkios operacijos ar širdies kraujagyslių tyrimo laukiantį ligonį.
„Gydytojai reikalauja, kad mes po tam tikrų procedūrų – koronarografijos, balioninės angioplastikos – iš kirkšnies arterijos trauktume zondus. Tačiau po šių procedūrų pacientams gana dažnai išsivysto nemalonių ir pavojingų komplikacijų. Zondo įvedimo vietoje išsivysto hematomos (kraujosrūvos – red.), gali prasidėti kraujavimas, arterijos aneurizma (pavojingas išsiplėtimas – red.). Kilus tokioms komplikacijoms, pacientus gali išgelbėti tik kraujagyslių chirurgas. O pacientui tai būtų dar viena nenumatyta chirurginė intervencija ir stresas”, – rašė medikės.
Pasak autorių, ištraukti zondą ir kumščiu užspaudus laikyti arteriją tenka apie 15 minučių. „Tuo metu pacientams dažnai išsivysto nenumatytos ekstrinės būklės, – rašė slaugytojos. – Tai – staigus arterinio kraujo spaudimo mažėjimas, deguonies trūkumas, ritmo suretėjimas kartais iki asistolijos.”
Kai šią procedūrą atlieka gydytojas, slaugytoja jam padeda. Jei staiga pacientui pasidarytų bloga, slaugytoja galėtų jam pagelbėti, nuraminti ar paguosti.
„Tačiau ką darys viena slaugytoja, kas tuomet padės pacientui? – retoriškai klausė laiško autorės. – Juk ji negalės paleisti spaudžiamos arterijos, slaugytojų dažniausiai nepakanka, o tokių sunkių pacientų yra ne vienas”.
Nesimokė
Dokumente prašoma padėti išspęsti problemą: „Norėtume sužinoti, ar mūsų kompetencija pakankama, kad galėtume atlikti tokias atsakingas procedūras? Ar nenukentės pacientų sveikata? Taip pat norėtume sužinoti, kas teisiškai bus atsakingas už pacientui padarytą žalą? Kaip papildomas darbas bus mokamas? Mus labai neramina susidariusi situacija, nes didėja darbo krūvis, slaugytojų skaičius per budėjimus nesikeičia. Be to, nei kolegijoje, nei universitete negavome teorinių ir praktinių žinių tokioms procedūroms atlikti. Būgštaujame, kad susidariusi situacija gali pabloginti slaugos kokybę”
Pateikė siūlymų
Iš dokumento matyti: jei taip atsitiktų, kad toks slaugytojų darbas bus įteisintas, medikės pageidauja papildomų etatų ir atlyginimo.
„Kiekvienoje pamainoje turėtų budėti daugiau slaugytojų, – teigiama prašyme. – Ištraukdama zondą, slaugytoja negali pasitraukti nuo paciento. Jei išsivystytų organizmui pavojinga būklė, slaugytojų turi būti bent kelios”.
Prieš guldamiesi ant opercinio stalo, pacientai rašo sutikimus. Dažniausiai tai – iš anksto paruošti spausdinti dokumentai: „sutikimas balioninei koronarinei angioplastikai” ir „sutikimas koronarografijos tyrimui”.
Slaugytojos įsitikinusios, kad šias formas teks patobulinti. „Sutikimo dokumentuose turėtų būti aiškiai išdėstyta, kokią riziką patirs pacientas ištraukiant zondą. O jei mes turėsime atlikti šias procedūras, tai pacientui turės būti pranešta, kad tai atliks ne gydytojas, o slaugytoja”, – teigiama dokumente. Slaugytojų įsitikinimu, pacientui ne tik būtina prieš procedūrą pranešti tiesą, bet ir leisti pasirinkti, kas atliks sudėtingą procedūrą – slaugytoja ar gydytojas.
Medicinos slaugytojos zondus ištrauktų tik pacientui parašu patvirtinus, kad jis su tuo sutinka.
Tačiau kraujo krešėjimo tyrimą turi įvertinti tik gydytojas. Jis privalo dalyvauti slaugytojai ištraukiant zondą, o prireikus – pats sustabdyti arterinį kraujavimą. Už ligoniui kilusias komplikacijas atsakomybė turi tekti tik gydytojui. Tokie punktai išvardyti slaugytojų pareiškime.
Privalo atlikti kardiologas
Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Rasa Eilunavičienė informavo, kad „Sveikatos apsaugos ministerija informacijos iš anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų prašymo dėl papildomų funkcijų vykdymo nėra gavusi”.
Eilunavičienė pripažino, kad ministerija ketina peržiūrėti ankstesnių sveikatos apsaugos ministrų pasirašytas 60 ir 93 medicinos normas.
„Susipažinę su jūsų atsiųstu anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų prašymu, informuojame, kad sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-866 sudaryta darbo grupė medicinos normai MN 60:1998 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, kompetencija, pareigos ir atsakomybė” peržiūrėti ir naujam projektui parengti. Medicinos normą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 628 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo” numatyta peržiūrėti”, – teigiama Eilunavičienės atsakyme „Lietuvos žinioms”.
Pasak SAM Asmens sveikatos skyriaus vedėjo Vytauto Radavičiaus, nė vienoje iš minėtų medicinos normų koronarografijos tyrimo atlikimas ir introdiuserio ištraukimas nėra įvardyti kaip slaugytojų kompetencija. Šias funkcijas pagal patvirtintą medicinos normą atlieka gydytojas kardiologas.
Nei patvirtino, nei paneigė
Pakomentuoti slaugytojų situaciją „Lietuvos žinios” paprašė Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų vyriausiąją specialistę ryšiams su visuomene Gitaną LETUKIENĖ.
– Ar tiesa, kad Sveikatos apsaugos ministerija ketina medicinos slaugytojoms suteikti teisę ar įpareigoti po koronarografijos bei angioplastikos procedūrų iš arterijų savarankiškai ištraukti introdiuserius?
– Žinome, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra sudaryta darbo grupė parengti naują projektą dėl „Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojo funkcijų, kompetencijų, pareigų, teisių ir atsakomybių”. Jo eigos ir rezultatų komentuoti negalime.
– Mūsų gauto dokumento autorės tvirtina, kad „gydytojai jas verčia ištraukti introdiuserius iš arterijų. Kaip pakomentuotumėte šiuos teiginius?
– Slaugytojų darbdavys yra ligoninė. Jokių skundų ar pranešimų ligoninės administracija šiuo klausimu nėra gavusi, dėl to neturime įrodymų apie tai, jog slaugytojos gydytojų verčiamos atlikti darbus, viršijančius jų kompetenciją. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus slaugytojai asistuoja gydytojams, atlieka įvairias sudėtingas procedūras bei teikia slaugos paslaugas, neviršydami savo kompetencijos.
– Ar dažnai pasitaiko komplikacijų atliekant koronarografijos ir angioplastikos procedūras? Ar komplikacijų dažnumas nėra susijęs su slaugytojų nurodytomis aplinkybėmis: pavyzdžiui, kol medikas kumščiu spaudžia arteriją, jis negali padėti pacientui komplikacijos atveju, o kitų pagalbininkų šalia nėra?
– Anestezijos ir reanimacijos skyriuose visų medicinos darbuotojų darbo krūviai yra griežtai reglamentuoti SAM ministro įsakymu ir LR darbo kodeksu, o kituose skyriuose – vadovaujantis Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) slaugos specialistų darbo krūvio nustatymo metodikos rekomendacijomis 2000 m.
– Jei ketinama įteisinti praktiką, kad slaugytojos neprižiūrint chirurgui ištrauks introdiuserius, ar pacientai apie tai bus informuojami? Ar bus didinamas slaugytojų etatų skaičius ir atlyginimas už papildomą darbą?
– Kol nėra peržiūrėta ir patvirtinta nauja Lietuvos medicinos norma MN 60, tol komentuoti ir spėlioti negalime.
Iš medicinos žinyno
Koronarografija – širdies kraujagyslių zondavimas. Šios procedūros gali prireikti kiekvienam išemine širdies kraujagyslių liga – infarktu, krūtinės angina sergančiam asmeniui. Kartais širdies vainikinėse kraujagyslėse iš riebalų susidaro kraujagyslės spindį susiaurinančios aterosklerotinės plokštelės. Plokštelei įtrūkus, gali susidaryti krešulys ir įvykti infarktas.
Kad sužinotų, kurioje vietoje krešulys, susiaurėjimas ar kitas pažeidimas, medikai širdies kraujagysles tiria zondais. Jei kraujagyslė susiaurėjusi tik vienoje ar dviejose vietose, ligoniams rekomenduojama kraujagyslę išplėsti zondu balionėliu (ši procedūra vadinama angioplastika).
Pirmiausia punktuojama (praduriama) šlaunies arterija, įvedamas zondas. Į susiaurėjusią kraujagyslės vietą įstumiamas maždaug milimetro skersmens neišpūstas balionėlis. Tada dideliu slėgimu balionėlis išpučiamas iki 2 ar 4 milimetrų skersmens, kraujagyslė praplečiama, ir kraujas gali normaliai tekėti. Pacientams netaikoma narkozė, procedūros metu jie gali kalbėtis su gydytoju ar medicinos slaugytoja.
Po procedūros pacientai stebimi reanimacijoje. Šlaunies arterijoje (kirkšnyje) zondas lieka keletą valandų ir tik tada ištraukiamas.
Tada gydytojas turėtų spausdamas kirkšnį sustabdyti kraujavimą, toje vietoje uždėti smėlio maišelį ir jį laikyti keletą valandų. Pooperacinis periodas taip pat nelengvas: kojos negalima judinti, būtina gulėti ant nugaros apie parą. Punkcijos vieta (kraujagyslė) visai užgyja tik po kelių dienų. Pirmąją angioplastiką Lietuvoje 1982 metais atliko sostinės kraujagyslių chirurgai.