Paklojusieji už studijas kelias dešimtis tūkstančių, neturi laiko nei uždarbiauti, nei tinginiauti
Kol švietimo strategai modeliuoja aukštojo mokslo reformą, Kaune jau aštuoneri metai veikia privati aukštoji mokykla – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, kol kas prieinamas tik pasiturinčių tėvų atžaloms. Universitetas, garsėjantis novatoriškumu, vakarietišku studijų modeliu bei dideliais reikalavimais.
Tenka pasišvęsti mokslui
„Mokslas labai sunkus. Šiais metais viskas dėstoma anglų kalba, tačiau mokytis įdomu. Šią mokyklą man rekomendavo potencialūs darbdaviai. Manau, kad investicijos į mokslą tikrai atsipirks”, – teigė trečiakursis Mindaugas Kazakevičius, ketinantis dirbti finansų srityje. Tą patį kartojo ir kiti egzamino laukiantys studentai. „Perlaikyti egzaminą galimybės beveik nėra, mokymosi krūvis labai didelis. Vis tik man čia patinka, nes nereikia mokytis nereikalingų dalykų”, – kalbėjo ketvirtakursė Indrė. „Naujoviški mokymosi metodai išties įdomūs, nes orientuojamasi ne tiek į teoriją, kiek į praktiką. Egzaminų metu nusirašinėti net nemėginame – jei pagautų, iš karto išmestų iš universiteto”, – pasakojo trečiakursė Živilė.
Šiuo metu bakalauro laipsnio siekia beveik 1300 studentų. Nors ISM filialas Vilniuje atsirado metais vėliau, šiuo metu Kaune studijuoja apie 400, o Vilniuje dvigubai daugiau bakalauro studentų. „Santykis labai stipriai keičiasi Vilniaus naudai. Net ir kauniečiai veržiasi studijuoti į Vilnių. Jiems atrodo, kad būnant sostinėje atsiranda daugiau galimybių. Praėjusį rudenį įstojo 500, tik apie 120 studijuoja Kaune”, – stebisi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorius docentas Nerijus Pačėsa.
Mero sūnui buvo per sunku
„Į mūsų universitetą įstoti nesunku, bet mokytis ir neiškristi – nelengva. Reikalavimai dideli, jokios išlygos nedaromos”, – aiškino studijų prorektorius. Pasak jo, po pirmo semestro, neišlaikę kokio nors dalyko egzamino, iškrenta 15-20 proc. studentų, po pirmų mokslo metų atsisveikina dar apie 10-15 proc. silpniausiųjų. Bakalauro studijas baigia maždaug 60 proc. įstojusiųjų. Beje, nuo trečio kurso visi dalykai dėstomi anglų kalba. Per semestrą studentams leidžiama rinktis ne daugiau kaip 5 dalykus, kad nenukentėtų mokymosi kokybė.
Prastai besimokančiam studentui išlikti nepadės nei pinigai, nei tėvų užimama padėtis. „Pas mus mokėsi ir miesto mero sūnus, jis buvo pašalintas iš studijų. Išlaikęs skolą sugrįžo, bet ir antrą kartą jam teko atsisveikinti”, – pavyzdį pateikė studijų prorektorius.
Bakalauro studijos šiame universitete kainuoja 3900 litų per semestrą, per ketverius metus susidaro daugiau kaip 30 tūkst. litų. Beje, nuo kitų mokslo metų studentai iš nepasiturinčių šeimų jau galės imti paskolą mokesčiui už mokslą, grąžinti ją turės per 6 metus po studijų baigimo. Kol kas privačiame universitete vyrauja studentai iš turtingesnių šeimų.
Studijų prorektorius pripažįsta, kad įstoja ir tėvų išpaikinti sūneliai ar dukrelės. Jiems tenka keistis arba palikti universitetą. „Dažnai jie kelia problemų, su jais tenka nemažai dirbti. Kai kurie tėvai, įsitikinę, kad jiems turi būti sudarytos išskirtinės sąlygos, net ir patys ateina ginti savo atžalos”, – pasakojo N.Pačėsa.
Nepageidaujama, kad dirbtų
Dideli mokymosi krūviai apriboja ISM studentų galimybes derinti studijas su darbu. N.Pačėsos įsitikinimu, dirbant nukenčia mokymosi kokybė, todėl tai daryti neskatinama, bet ir nedraudžiama. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete, kurio dieniniame skyriuje mokosi apie 800 studentų, nemaža dalis baigiamųjų kursų atstovų derina studijas su darbu. Pasak fakulteto dekano padėjėjo Kęstučio Duobos, išskirtiniais atvejais baigiamųjų kursų studentams sudaromos galimybės lankyti užsiėmimus laisvu grafiku. Dėl nepažangumo iš universiteto iškrenta vos vienas kitas studentas. Neišlaikiusiems egzamino sudaroma galimybė vieną kartą jį perlaikyti nemokamai. Iš dalies valstybės finansuojamose vietose besimokantys studentai šiuo metu moka 520 litų per semestrą.
Baigiamosios sesijos ISM universitete panašios kaip ir valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jų metu uždirbama 50 proc. galutinio pažymio, egzaminai vyksta tik raštu. Daugiau galimybių apginti savo nuomonę studentai turi per tarpinius atsiskaitymus. Pavyzdžiui, parašytus darbus reikia pristatyti visai auditorijai. Vertinamas ne tik turinys, bet ir jo pristatymas. Klausimų bei kritikos prelegentui nepagaili ir patys studentai, užverda diskusijos. Fantazija čia neribojama.
Kiekvieno užsiėmimo medžiagą galima rasti internete ir paskaityti prieš ar po užsiėmimo. Paskaitos metu daugiau dėmesio skiriama kitokioms mokymo formoms. KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai, pasak K.Duobos, taip pat išvengia konspektavimo paskaitose. Fakulteto tinklalapyje jie randa dėstytojų parengtus paskaitų konspektus bei skaidres, savarankiško darbo užduotis, o paskaitų metu drauge su dėstytoju gvildena įvairias temas, situacijas.
Dėstytojas po didinamuoju stiklu
„Jei norime skatinti studentų saviraišką, kūrybiškumą, santykiai tarp dėstytojo ir studento turi būti dalykiški ir lygiaverčiai”, – aiškina N.Pačėsa. Dėstytojų darbas taip pat stebimas – du kartus per semestrą studentai yra apklausiami. Prastai įvertinti dėstytojai kviečiami „ant kilimėlio”. Jei iškilusias problemas studentai mini ir vėliau, su tokiu darbuotoju atsisveikinama. Būna ir taip, kad atmosfera įkaista nesulaukus periodinių įvertinimų. „Iškilusias problemas dažnai pavyksta išspręsti. Pašalinimas – kraštutinė priemonė”, – tikino studijų prorektorius.
N.Pačėsos teigimu, nemažai kviestinių dėstytojų dirba kitose aukštosiose. Dauguma sugeba adaptuotis ir priimti jiems keliamus reikalavimus. „Galbūt ir valstybinėje mokykloje jie puikiai dirba. Tačiau būna ir tokių, kurie įsitikinę, jog studentas turi besąlygiškai paklusti, jie mano galį naudoti studentą žeminančius auklėjimo metodus. Tai pas mus netoleruojama”, – tvirtino ISM atstovas.
Pasitaiko ir atvirkštinių variantų. Kaip teigia N.Pačėsa, vis dar gajus požiūris: „Moku už studijas, man daugiau leista. Bet kuriuo atveju baigsiu universitetą”. Jei toks studentų požiūris nepasikeičia per pirmą semestrą, jiems tenka palikti mokymosi įstaigą.
Verslininkų lūkesčiai – pirmoje vietoje
„Užsiėmimo, kurio metu dėstytojas viso labo perpasakoja savo paties perskaitytą medžiagą iš knygos, vertė lygi nuliui. Tą patį gali perskaityti pats studentas. Mes sukame galvas, kaip padaryti, kad absolventai būtų pasirengę kūrybiniam procesui, turėtų atitinkamų įgūdžių, žinių ir potyrių”, – aiškino N.Pačėsa.
Būsimieji vadybininkai bei ekonomistai kūrybos mokomi ir tiesiogiai. Jiems privalomas pažintinis meno istorijos kursas, lavinamas meno suvokimas. Būsimieji ekonomistai taip pat turi sukurti tapybos ar skulptūros darbą. „Dauguma mūsų studentų nė neįsivaizduoja, kad gali kažką nuveikti meno srityje. Vėliau net ir mus nustebina, kokius nuostabius darbus jie geba sukurti vos per vieną semestrą”, – pasakojo studijų prorektorius.
Pradėję mokslus, pirmąją savaitę ISM fuksai nelanko jokių paskaitų. Jiems vedami žaidimo elementų turintys užsiėmimai, kurių metu jie artimiau susipažįsta vieni su kitais.
Atranda darbdavius
Valstybinių aukštųjų mokyklų vadovams neduoda ramybės tai, kad studijos labai atitolusios nuo praktikos. ISM studentams trečio kurso pabaigoje privaloma atlikti praktiką įmonėse ir atnešti ataskaitas. Kai kurie pasitarnauja bendrovei atlikdami vadybines užduotis, rinkos ar kitokius tyrimus. Nemažai praktikantų taip atranda savo nuolatines darbovietes.
Kiekvienas ISM bakalauras savo baigiamajame darbe turi remtis savo paties atliktu sociologiniu tyrimu. Vadybos specializacijoje gali būti sprendžiama įmonės valdymo problema, būsimieji ekonomikos specialistai gvildena ekonominius klausimus. Tyrimo medžiagą jie susirenka patys, o ne iš antrinių šaltinių, paremtų hipotezėmis.
KTU Vadybos ir ekonomikos fakulteto studentai, kaip pasakojo dekano padėjėjas, praktiką įmonėse atlieka ketvirtame kurse. Vieni ją atlieka ten, kur jau dirba, kiti susiranda įmones patys, treti pasinaudoja universiteto siūlomomis bendrovėmis. Neretai po praktikos studentai lieka dirbti tose įmonėse.