Aukščiausio lygio įmonių vadovai savo patirtimi ir idėjomis dalijasi verslo klubuose. Jų įkūrėja sako, kad čia verslininkai ryžtasi priimti pačius drąsiausius verslo plėtros sprendimus.
„Mano tikslas – kad du trečdaliai Lietuvos vadovų pasiektų tokį lygį, jog galėtų vadovauti tarptautinėms kompanijoms. Kad įmonių vadovai būtų savo šalies ambasadoriai ir kad su jais susitikę žmonės aiktelėtų – dėl jų proto, gebėjimo bendrauti ir derėtis”, – apie savo užmojus pasakojo Marija Gurskienė, per beveik 10 metų išplėtojusi šalyje didelį verslo vadovų klubų tinklą. Ji įsitikinusi, jog tokia maža, neturtinga išteklių šalis, kurios ir našumo rodikliai gana prasti, pasaulyje gali pasigirti protais.
Gurskienės vadovaujamas Verslo vadovų mokymo centras administruoja 23 vadovų klubus, vienijančius apie 400 narių. Šie vienišiai bendraminčiai renkasi pasikeisti informacija, patirtimi, mokytis ir tobulėti. Klubų veikla apibūdinama kaip įdomi, šiuolaikiška bendravimo forma ir drauge unikalus bei savitas mokymosi būdas, mat verslo lyderiai turi galimybę pasitikrinti sprendimus ar idėjas tarp sau lygių vadovų ir gauti palaikymą.
„Žinote, kaip klubų nariai sako: „Niekur kitur gyvenime negalime apie tokius dalykus kalbėti”. Juose renkasi lygiaverčiai žmonės, suprantantys vieni kitus iš pusės žodžio. Mes juk išdidūs, niekam nesakome, kad yra sunku, kad kiekvieną dieną tenka laukti atakos. O štai į klubus ateina tokie patys, ir jie vieni kitus supranta, palaiko”, – dėstė Gurskienė.
Proto mankšta
Verslo vadovų klubai atsirado 1998 metais padedant panašioms Prancūzijos, Danijos, JAV organizacijoms – Lietuvai buvo pritaikyta jų patirtis. Gurskienės teigimu, nė vienoje posovietinėje šalyje dar nėra vadovų klubo atitikmens. Tačiau jos vadovaujamas centras po sėkmingo dešimtmečio Lietuvoje jau žvalgosi į gretimas rinkas.
Svarbiausia klubo narių bendravimo forma – reguliariai rengiamos mokymosi sesijos, per kurias orientuojamasi į žinių kaupimą ir dalijimąsi jomis. Sesijoms vadovauja organizatorių pakviesti profesionalūs vedėjai. Mokymosi temas renkasi patys nariai. Viena sesija trunka 10 valandų. Pagal iš anksto sudarytą planą jos vyksta nuo 6 iki 8 kartų per metus.
„Apskritai klubų veikla orientuota į asmeninį tobulėjimą ir į savo įmonės plėtrą. Mes nepolitikuojame, nesiekiame pripažinimo per žurnalų viršelius. Tikslai – kitokie. Sportininko sėkmė priklauso nuo to, kiek jis treniruoja savo kūną, o verslininko – kiek jis treniruoja protą”, – aiškino Gurskienė.
Pasak jos, pati didžiausia vadovų klubų nauda yra kasdieniame gyvenime daromų sprendimų greitis ir originalumas. Kai patarimų duoda 20 skirtingų sričių lyderių, vadovas gali rasti tokių sprendimų, apie kuriuos konkurentas net nesvajojo.
Tik lyderiai
Vadovų klubų nariais gali tapti tik įmonių aukščiausio lygio vadovai. Negana to, ir jų bendrovės turi būti rinkos lyderės – bent jau patekti į pirmaujančiųjų dešimtuką.
„Apie tai, kaip kurti verslą, formuoti kolektyvą, plėtoti strategiją, yra daug literatūros, prieinama bet kokia informacija. Tačiau kai įmonė tampa lydere ir iššūkis jai būna išlaikyti, stiprinti pozicijas bei plėstis, vadovai susiduria su kur kas subtilesniais dalykais. Apie tai vadovėliuose nerašoma”, – sakė Gurskienė.
Klubai, anot jos, gana uždari, nes centras neturi tikslo pritraukti kuo daugiau narių. Naujokų kasmet prisideda nedaug. Dažniausiai įsilieti į klubo veiklą jiems rekomenduoja jau esami nariai, nors šiaip rekomendacija nėra būtina. Jei žmogus atitinka kriterijus ir niekas neprieštarauja jo narystei – prašom. Tai gali būti ir kelių darbuotojų įmonė, suradusi savo nišą ir išsikovojusi lyderės pozicijas. Verslo vadovų mokymo centras filtruoja kandidatus pagal tų žmonių ir jų valdomos bendrovės reputaciją. „Ji turi būti nepriekaištinga. Turbūt daug kas įsivaizduoja, kad vadovai yra cinikai, kad jiems rūpi vien materialūs rezultatai, bet iš tiesų itin svarbią vietą užima garbingumas. Visi aukšto lygio vadovai supranta, jog reputacija kainuoja labai brangiai”, – kalbėjo mokymo centro vadovė.
Ji pabrėžė, kad pastarasis kriterijus būtinas, nes klubų nariai yra atviri tarpusavyje ir dalijasi tikrai konfidencialia informacija, todėl privalo vieni kitais pasitikėti ir neapvilti bendraminčių lūkesčių. Būtent dėl labai atviro bendravimo viename klube negali būti tiesiogiai kurioje nors srityje konkuruojančių vadovų.
„Žinoma, dabar interesai persipynę. Vadovas gali nekonkuruoti tiesiogiai, bet būti stambus akcininkas kitoje įmonėje. Tuomet tie žmonės turi apsispręsti, ar įstengs bendrauti klube ir jaustis saugiai vienas su kitu”, – aiškino Gurskienė.