Bedantė tarnyba nepažaboja korupcijos

Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas neatmeta galimybės, kad ir dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos gali būti pradėtas parlamentinis tyrimas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai arba nenori, arba nesugeba sustabdyti nusikaltimų žemės reformos procesuose, nors šios organizacijos vadovai Prezidentūroje dažnai aušina burnas apie kovą su nesąžiningais žemėtvarkininkais. Viena Kauno rajono šeima įsitikino visišku STT bejėgiškumu. Žmonės už agentus surinko informaciją, bet net po to STT atliko tik formalų tyrimą.

Ėmėsi seklių darbo

Jau penkiolika metų Romualdas Apanavičius neatgauna 16,52 hektaro, kuriuos jo senelis valdė Rokų kaime iki 1940 metų. Aplink žemes atsiėmė Seimo narys Kazys Starkevičius, kiti asmenys, bet šiai šeimai atkurti nuosavybės neskubama.

„Viskas vyksta priešingai, nes mūsų buvusioje žemėje lapkričio mėnesį prasidėjo nelegalios statybos”, – sakė Romualdas Apanavičius.

Kad negrąžintoje žemėje iškils keliasdešimties kotedžų kvartalas, R.Apanavičiui patvirtino Rokų seniūnas. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs Apanavičių šeimos kantrybės taurę. Lapkritį žmonės ėmėsi seklių darbo.

„Surinkome informaciją, ją pateikėme Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai, bet ji atliko tik formalų tyrimą”, – sakė R.Apanavičius.

STT Kauno valdybos vadovas Eividas Čekaitis teigė, kad „tyrimo metu negauta objektyvių duomenų apie Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistų galimai nusikalstamus veiksmus”. Apanavičiai gruodį kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją.

Atnaujino tyrimą

Skunde Apanavičiai išreiškė nepasitikėjimą Rokų kadastrinės vietovės žemėtvarkininku Vygantu Sližiu. „Lapkritį Kauno STT būstinėje žodžiu ir vizualiai buvau informuotas apie Kauno apskrities viršininko administracijos Rokų žemėtvarkininko V.Sližio bei jo žmonos Sližienės turimus sklypus Kauno mieste ir rajone”, – skunde nurodo R.Apanavičius.

Jo teigimu, šis žemėtvarkininkas tada turėjo apie 20 sklypų – 5 Kauno mieste, o likusieji esą yra Rokuose, Vainatrakio, Kairiūkščių ir Pavytės kaimuose.

„Stebina, kad pats valdininkas susigrąžino daugybę žemės, kurios nenori grąžinti tikriesiems savininkams”, – sakė R.Apanavičius.

Jis siekia, kad būtų kaip įmanoma detaliau ištirta minėto žemėtvarkininko veikla, STT Kauno valdybos veiksmai. Skunde jis nurodė konkrečias tarnautojų pavardes ir galimai neskaidrią jų veiklą.

Tik pradėjus domėtis Seimo Antikorupcijos komisijai, STT atnaujino tyrimą pagal Apanavičių skundą.

Tarnybos veikla apsnūdusi

Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Rimantas Jonas Dagys kritikuoja STT veiklą. „Pagal Seimo statutą, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą turi kontroliuoti mūsų komisija, taip pat Teisės bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai, – sakė R.J.Dagys. – Mūsų iš tikrųjų netenkina dabartiniai STT rezultatai.”

R.J.Dagį piktina, kad STT vadovai tik neseniai prakalbo apie kovą su korupcija žemėtvarkoje, nors reforma jau baigta 95 proc.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba nerodo visiškai jokios iniciatyvos ir ją nuolat reikia raginti”, – sakė R.J.Dagys.

Paklaustas, kokių įstatymų pataisų reikia, kad STT pradėtų aktyviau gilintis į žemėtvarkininkų galimai nusikalstamas veikas, R.J.Dagys atsakė: „Jokių. Reikia tik dirbti”.

Žemėtvarkininkas jaučiasi teisus

Rokų kadastrinės vietovės žemėtvarkininkas V.Sližys „Kauno dienai” patvirtino turintis kelis sklypus minėtoje apylinkėje. „Apie 10 hektarų žemės persikėliau iš Anykščių”, – sakė jis. V.Sližys tikino, kad atkurti nuosavybę Apanavičiams jų istorinėse žemėse nėra galimybių.

„Neišlikę net žemėlapiai, todėl neaišku, kurioje tiksliai vietoje žemę valdė Apanavičių giminaitis”, – sakė V.Sližys. Pasak jo, jei Apanavičiai sutiktų žemę atsiimti kitoje vietoje, problemų neiškiltų, nes Rokų kadastrinėje vietovėje yra daugiau nei 300 hektarų laisvos žemės.

„O statybos čia vyksta legaliai”, – aiškino V.Sližys.

Pasak jo, keliolika hektarų buvo grąžinti vienam fiziniam asmeniui, kuris žemę pardavė statybos bendrovei. „Nesant tikslių žemėlapių, galbūt dalis Apanavičių žemės ir buvo atiduota kitiems žmonėms”, – pripažino V.Sližys.

Tikisi prokurorų pagalbos

Ginti viešąjį interesą kol kas imasi tik prokurorai. Kauno apygardos ir Kauno rajono apylinkės prokuratūros pradėjo patikrinimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų atkuriant nuosavybės teises Vilkijos ir Kulautuvos seniūnijų teritorijose (Bubių kadastrinė vietovė).

Apanavičiai tikisi, kad viešąjį interesą prokurorai gins ir Rokuose.

„Yra daug žmonių, kurie neatgauna savo žemių, nes jiems paaiškinama, kad laisvą žemę sugrąžinti nėra galimybių, – sakė R.Apanavičiaus duktė Kristina. – Paprašius informaciją pagrįsti, ji neteikiama”.

K.Apanavičiūtė akcentavo, kad prasidėjusios statybos yra apskritai neteisėtos, nes toje vietoje žemės naudojimo paskirtis yra nepakeista.

Apanavičiai nori, kad kompetentingos institucijos ištirtų žemės reformos peripetijas Rokų seniūnijoje.

Galėtų dirbti efektyviau

Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo R.J.Dagio, komisija stebės, kokie ateinančiais mėnesiais bus STT veiksmai. „Šiai tarnybai stengėmės visaip padėti: net išreikalavome teisę, kad ji galėtų nustatyti asmenų giminystės ryšį, ko anksčiau daryti ji negalėjo, – tikino R.J.Dagys. – Tai buvo komisijos iniciatyva, todėl keista, kad to STT neprašė anksčiau”. Parlamentaras pridūrė, kad STT ir anksčiau galėjo dirbti efektyviau.

„Jei STT vadovai dar prieš kelerius metus matė, kad teisinėje bazėje yra spragų, galėjo apie tai informuoti parlamentą”, – neabejojo R.J.Dagys.

Parlamentarą stebina, kad žemėtvarkininkai yra sukaupę daugiau informacijos apie asmenis nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, esą „jie turi visus dokumentus ir apie giminystės ryšius, ir apie grąžintiną, taip pat laisvą žemę”.

Pasak R.J.Dagio, jei paaiškėtų STT veikloje didelių veiklos spragų, gali būti pradėtas panašus parlamentinis tyrimas, koks buvo atliktas dėl VSD veiklos, pasibaigęs VSD vadovo Arvydo Pociaus atsistatydinimu.

Abejoja, ar pavyks įrodyti pažeidimus

STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žimantas Pacevičius sakė, kad nėra jokių kliūčių išsiaiškinti, kur ir kokie valstybės tarnautojai susigrąžino žemes. „Bet tai nereiškia, kad mes įrodysime, kad buvo padarytas nusikaltimas”, – sakė Ž.Pacevičius. Jis abejoja, ar žemėtvarkininkai žemes susigrąžino pažeisdami įstatymus.

Seimo Antikorupcijos komisija jau žada užregistruoti įstatymo pataisas, kurias įgyvendinus valdininkai privalės pagrįsti savo išlaidas. „Priešingu atveju tas turtas bus laikomas įgytu korumpuotai”, – sakė komisijos vadovas R.J.Dagys.

Šias pataisas tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.

„Pataisos yra gerai, bet gali kilti sunkumų jas įgyvendinant”, – sakė Ž.Pacevičius. Jis tikino, kad išlaidų pagrindimo idėją pirmoji iškėlė STT.

Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto nuolat didėja. Nuo 2004 metų jis padidėjo nuo 13,9 mln. Lt iki 22,9 mln. Lt šiemet. Tuo tarpu korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje tebėra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.