Prie redakcijos telefono budėjęs Panevėžio miesto savivaldybės karo prievolės vyriausiasis specialistas Normundas Šarkanas ne tik atsakė į skambinusių panevėžiečių į klausimus,
pasakojo apie padėtį Lietuvos kariuomenėje, bet išgirdo ir padėkos žodžių.
Karo prievolės vyriausiajam specialistui Normundui Šarkanui redakcijos telefonu daugiausia skambino moterys – šauktinių mamos, draugės, močiutės. Į visus karo prievole besidominčiųjų klausimus buvo atsakyta, išaiškintos šauktinių pareigos ir teisės.
„Karo prievolė – Lietuvos piliečių pareiga atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, – kalbėjo N.Šarkanas. – Karo prievolininkais jaunuoliai tampa nuo 16 metų. Sulaukę šio amžiaus jie privalo pasitikrinti sveikatą ir su šeimos gydytojo išduota pažyma atsilankyti Karo prievolės centre, esančiame Dembavoje (Dembavos g. 30). Jaunuoliai įrašomi į karinę įskaitą”.
Daug šauktinių – kitose šalyse
N.Šarkanui panevėžietė papasakojo, kad sūnus nesilankė Karo prievolės centre, nėra įtrauktas į įskaitą, o sulaukęs 18 metų išvažiavo dirbti į užsienį. „Bet ne visam laikui, juk grįš. O tada juk gali turėti nemalonumų?” – teiravosi jaunuolio motina. Vyriausiasis specialistas patarė jai pačiai ateiti į Karo prievolės centrą ir parašyti pareiškimą, kad sūnus išvykęs, o kai grįš, ateis ir sutvarkys dokumentus. „Tokių išvykusių jaunuolių yra ir daugiau, todėl jų artimieji turėtų nepamiršti apsilankyti Karo prievolės centre”, – sakė N.Šarkanas.
19 metų sulaukę šauktiniai privalo patikslinti karinės įskaitos duomenis – Karo prievolės centrui pranešti apie įvykusius pasikeitimus. Tuo metu jie jau gali būti pašaukti į privalomąja karo tarnybą. Tarnyba gali būti ir atidėta – dieninių bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams iki 21 metų. Tik pažymą apie mokslą reikia pateikti kiekvienais metais. Aukštųjų mokyklų studentams amžiaus cenzo nėra.
Teistų kariuomenei nereikia
Atidėti tarnybą galima ir dėl šeimyninės padėties, pvz., šauktinis vedęs, augina vaiką iki 3 metų, arba jo tėvai turi negalią ir nėra kas jais rūpinasi, arba turi ūkį, registruotą savo vardu, ir pan. Tačiau į Karo prievolės centrą atvykti ir pateikti dokumentus, įrodančius susidariusią padėtį, – būtina. „Yra trys priežastys, pateisinančios neatvykimą į Karo prievolės centrą: šauktinio liga, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas. Visos jos irgi turi būti įrodytos dokumentais”, – sakė vyriausiasis specialistas.
Nuo privalomosios karo tarnybos atleidžiami visi teisti asmenys, nesvarbu, už kokius nusikaltimus, kokiam laikui buvo teisti. Atleidžiama ir dėl sveikatos – šauktinio būklę nustato karo gydytojai. Nuo tarnybos atleidžiami ir dvasininkai. O tie asmenys, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, privalo atlikti alternatyviąją karo tarnybą – ji trunka 18 mėnesių. Privalomoji karo tarnyba trunka metus – 12 mėnesių.
Tinkamų nedaug
Iš Panevėžio krašto tarnauti kariuomenėje kas metais pašaukiama per 90 jaunuolių. Po atrankos nustačius, kad jie tinkami karo tarnybai jaunuoliai keturis kartus per metus maždaug po 15-30 asmenų vežami į mokomąjį pulką Rukloje. Po trijų mėnesių jie išskirstomi į dalinius Lietuvoje.
Per 2006 metus komisija išnagrinėjo 3553 jaunuolių bylas. Dėl to, kad dar mokosi tarnyba atidėta daugiau negu pusei jų, kitiems tarnyba atidėta dėl šeimos aplinkybių, teistumo, dėl sveikatos ir kt. Tinkamų ir šaukiamų į karo tarnybą liko 262. Jų sveikatą dar tikrino komisija.
Per praėjusių metų 4 ketvirtį buvo patikrinta daugiau kaip 200 jaunuolių. Iš jų tinkamais karo tarnybai pripažinta 40 procentų. „Tačiau tai nereiškia, kad mūsų jaunuoliai nesveiki, – sako N.Šarkanas. – Nereikia pamiršti, kad tikrinta tik labai nedidelės dalies jaunuolių sveikata”.
Apskaita būtina
Karo prievolės vyriausiajam specialistui skambino ir vienos neseniai įsteigtos įmonės vadovas. Jis teiravosi, ar darbdaviams reikia tvarkyti karo prievolininkų apskaitą? N.Šarkanas patvirtino, jog tai daryti būtina. „Visų įmonių vadovai privalo tvarkyti vyrų iki 45 metų apskaitą. Priimant į darbą iš jų būtina reikalauti galiojančio karinio dokumento, o jo neturinčiuosius siųsti į Karo prievolės centrą. Kas ketvirtį reikia informuoti apie pasikeitimus – apie priimtus ar iš darbo atleistus vyrus”, – sakė N.Šarkanas.
Panevėžietei, kuri teiravosi apie karių gyvenimą, vyriausiasis specialistas sakė, kad nuo šių metų sausio 1 dienos padidėjo išmokos privalomosios karinės tarnybos kariams, vietoj anksčiau mokėtų 0,7 procento minimalus gyvenimo lygio būtiniausioms asmeninės išlaidoms bus mokama 1 MGL – 125 litai. Maitinimo išlaidos dienai vienam asmeniui irgi padidėjo, tapo 14 litų. N.Šarkanas tikino, jog nestatutinių santykių kariuomenėje nebėra. „Be abejo, chuliganiškumo gali pasitaikyti, nors su tuo irgi griežtai kovojama, stengiamasi išgyvendinti, – įsitikinęs N.Šarkanas. – Tačiau reikia nepamiršti, jog kariuomenė – tos pačios visuomenės dalis”.
Grįžo sustiprėjęs
Į redakciją paskambinusi moteriškė pasakojo vyriausiajam specialistui apie gerai besimokantį sūnų ir teiravosi apie galimybę įstoti į Karo akademiją. „Įstoti nelengva. Kiek žinau, būna devyniolika pretendentų į vieną vietą. Staiga sumanius tapti karininku, vargu ar pavyks įstoti. Žmogus turi nuo mažens domėtis karybos menu, grūdintis, sportuoti, ruoštis tam. Tačiau jeigu sūnus pats to labai nori, bandyti tikrai verta”, – sakė N.Šarkanas.
„Jūs manęs greičiausiai neprisimenate, – prisistatė skambinusi moteris. – Prieš porą metų aš buvau pas jus atėjusi, teiravausi, ką reikėtų daryti, ko imtis, kad anūkas dar nebūtų pašauktas į kariuomenę. Labai bijojau anūką išleisti, maniau, kad jis tam per silpnas. Patarėte nebijoti, neieškoti išeities ir leisti jam atlikti pareigą tėvynei. Anūkas tarnavo ir po metų grįžo visai kitas žmogus – sustiprėjęs, užsigrūdinęs”.