Naujai paskirtas Varšuvos arkivyskupas prisipažino komunistų valdymo laikais šnipinėjęs slaptosioms tarnyboms ir atsistatydino per oficialią šių pareigų perėmimo ceremoniją. Dėl bendradarbiavimo su saugumu kaltės šešėlis krito ir ant Lenkijos Bažnyčios, kuri drauge buvo ir atkaklaus pasipriešinimo komunizmui lopšys.
Sekmadienį, sausio 7 dieną, neįvyko planuotas arkivyskupo Stanislawo Wielguso ingresas. Per iškilmingas Mišias, kurių metu dvasininkas turėjo perimti vadovavimą Varšuvos arkivyskupijai, bendradarbiavimu su komunistiniu saugumu kaltinamas Wielgusas atsisakė pareigų. Popiežius Benediktas XVI priėmė tokį dvasininko sprendimą ir arkivyskupijai vadovauti laikinai paliko kardinolą Jozefą Glempą.
Spauda paviešino bylą
Prie Varšuvos arkikatedros nuo ankstyvo ryto būriavosi tikintieji su šūkiais, išreiškiančiais paramą arba nepasitikėjimą arkivyskupu. Kažkas iškėlė šūkį „Non possumus” („Negalime”). Tai aliuzija į 1953 metų Lenkijos Vyskupų Konferencijos pro memoria, kuri į istoriją įėjo „Non possumus” pavadinimu. Tuomet lenkų vyskupai kategoriškai atsisakė paklusti komunistinei valdžiai. Paskui buvo įkalintas kardinolas Stefanas Wyszynskis.
Kai per Mišias sostinės Šv. Jono arkikatedroje Wielgusas pranešė, kad atsisako Varšuvos arkivyskupo sosto, bažnyčioje susirinkusi minia pasidalijo į dvi dalis: vieni šaukė: „Nesutinkame, lik su mumis, nenorime pieronkų ir goclowskių (Gdansko ir Krokuvos vyskupai – aut.), kiti plojo.
Nors jau kelias dienas spėliota, kad Wielguso ingresas gali neįvykti, likus vos kelioms valandoms iki iškilmių pasklido gandai apie arkivyskupo pasitraukimą. Likus valandai iki ceremonijos tai patvirtino Vatikano spaudos tarnyba ir Lenkijos Vyskupų Konferencija.
Apie arkivyskupo Wielguso galimą bendradarbiavimą su komunistiniu saugumu lenkų žiniasklaida skelbė jau prieš Kalėdas. Praeitą savaitę šiuo klausimu oficialiai susidomėjo speciali Bažnyčios komisija, kuri susipažino su Lenkijos tautos atminimo instituto archyvuose saugomomis bylomis.
Arkivyskupas iš pradžių neigė bendradarbiavimo faktą, paskui prisipažino, kad daug kartų buvo saugumo kviečiamas į pokalbius, bet tai nebuvęs bendradarbiavimas, jis niekam nepakenkė.
Dauguma tikinčiųjų pasipiktino ne tik bendradarbiavimo faktu, bet ir tuo, kad arkivyskupas iškart neprisipažino, tai padarė tik aplinkybių verčiamas.
Pirmas apie arkivyskupo Wielguso galimus ryšius su saugumu pranešęs dešiniųjų pakraipos savaitraštis „Gazeta Polska” internete paskelbė Tautos atminimo institute saugomą arkivyskupo bylą.
Hierarchai susiskaldę
Prieš kelias dienas Vatikanas oficialiai pareiškė, kad prieš priimant sprendimą dėl arkivyskupo paskyrimo „buvo išsiaiškintos visos jo gyvenimo aplinkybės, taip pat ir susijusios su jo praeitimi”. Vatikanas pabrėžė: „Tai reiškia, kad Šventasis Tėvas visiškai pasitiki Wielgusu.”
Neoficialiai kalbama, kad popiežius nežinojo apie ne itin šlovingą Wielguso praeitį. Kai kurie apžvalgininkai, pavyzdžiui, Vatikano žinovas Jacekas Palasinskis, teigia, kad atsakomybė už susidariusią padėtį ir galbūt Vatikano suklaidinimą tenka pirmiausia Vatikano nuncijui Jozefui Kowalczykui, atstovaujančiam tik tam tikros dalies Lenkijos Bažnyčios hierarchų nuomonei.
Ne paslaptis, kad po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties sunku kalbėti apie Lenkijos Bažnyčios vienybę. Jos hierarchai skirstomi į arkivyskupo Stanislawo Dziwiszo, buvusio popiežiaus Jono Pauliaus II asmeninio sekretoriaus, ir prieštaringai vertinamo, antisemitizmu ir nacionalizmu garsėjančio Marijos radijo direktoriaus kunigo Tadeuszo Rydzyko šalininkus. Tas pasidalijimas buvo matyti ir per sekmadienio iškilmes, kuriose nedalyvavo tokie iškilūs hierarchai kaip Gdansko arkivyskupas Tadeuszas Goclowskis ir Krokuvos vyskupas Tadeuszas Pieronekas, prieš kuriuos, beje, ir buvo nukreiptas kai kurių Šv. Jono katedroje dalyvavusių tikinčiųjų protestas.
Šešėlis Bažnyčiai
Dalis apžvalgininkų sako, kad sprendimui dėl arkivyskupo pasitraukimo įtakos turėjo ir Lenkijos pasaulietinė valdžia. Liustracijos ir dekomunizacijos šalininkas premjeras Jaroslawas Kaczynskis neketino dalyvauti ingrese, o prezidentas Lechas Kaczynskis pareiškė dalyvausiąs tik todėl, kad to reikalauja jo pareigos.
Dėl arkivyskupo Wielguso krinta kaltės šešėlis ir ant Lenkijos Bažnyčios, kuri nesugebėjo pati išspręsti tos problemos.
Kai kurie Bažnyčios hierarchai, pavyzdžiui, įtakingas vyskupas Slawojus Leszekas Glodzas ir Marijos radijo direktorius kunigas Rydzykas iki paskutinės minutės gynė arkivyskupą bei kaltino liustratorius raganų medžiokle. Įdomu tai, kad ginti arkivyskupo stojo ir liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza”.
Pabrėžtina, kad publikacijas apie įtakingo aukšto Lenkijos Katalikų Bažnyčios atstovo ryšius su komunistinėmis specialiosiomis tarnybomis paskelbė Bažnyčiai palankūs šaltiniai – savaitraštis „Gazeta Polska” ir dešiniųjų dienraštis „Rzeczpospolita”, o dienraštyje paskelbtų faktų apie arkivyskupo praeitį autorius Tomaszas Terlikowskis yra katalikiškojo savaitraščio „Tygodnik Powszechny” bendradarbis.
Kai kurie apžvalgininkai mano, kad dvasininkijos liustracija ir atskleista net labai skausminga tiesa apie pavienius kunigus – saugumo kolaborantus vis dėlto nepakenks Bažnyčiai, o priešingai – ją sustiprins. Visuotinai žinomi faktai apie dvasininkijos persekiojimą komunizmo laikais, daugumos dvasiškių pasiaukojimą ir didvyriškumą rodo, kad Bažnyčia neturi pagrindo nuogąstauti dėl savo autoriteto.
Užmarštis nepadės apsivalyti
Dauguma apžvalgininkų palankiai vertina Wielguso sprendimą. Vieniems jų – tai palengvėjimas, kiti užjaučia arkivyskupą, jam krikščioniškai atleidžia ir pabrėžia, kad tik apsivalymas suteikia Bažnyčiai teisę ir toliau būti moraliniu autoritetu.
Pasak žymaus lenkų filosofo Tomaszo Terlikowskio, Bažnyčioje negali būti reliatyvizmo. Jis nesutinka su tais, kurie dėl krikščioniško atleidimo ragina užmiršti praeitį. Pasak jo, tų, kurie ragina atleisti ir užmiršti kaltes, mąstysenoje gailestingumo vietą užima amnezija, o atleidimą pakeitė „storas brūkšnys” (turimas galvoje požiūris: istoriją palikime istorikams – aut.). Tokia nuostata ne tik apsunkina susitaikymą su praeitimi, bet ir nesukuria pamato Bažnyčios moraliniam mokymui.
Komunizmo laikais Lenkijos valdžia mėgino skverbtis į Bažnyčią, nes ši buvo laikoma pasipriešinimo lopšiu, tačiau absoliuti dauguma dvasininkų atsisakydavo informuoti valdžią apie kolegų įsitikinimus bei veiksmus. Istorikų vertinimu, su specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavo iki 20 proc. Lenkijos kunigų ir vienuolių.