Irako vyriausybę sutrikdė nepalanki reakcija į bausmės įvykdymą eksdiktatoriui
Irako vyriausybė, atrodo, sutriko susidūrusi su lavina kritikos, kuri nesibaigia po egzekucijos įvykdymo Sadamui Huseinui praėjus beveik savaitei. Nors buvo paskelbta, kad ketvirtadienį bus pakarti dar du jo parankiniai, bausmės vykdymas atidėtas mažiausiai kelioms dienoms.
Į Bagdadą plūsta vis naujos peticijos, kurių autoriai ragina nešiurpinti pasaulio nevykusiomis egzekucijomis, dar labiau skaldančiomis Irako žmones, pasidalijusius į priešiškas stovyklas.
Įsikišo JT
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisarė Luiza Arbur primygtinai paragino Iraką nevykdyti mirties bausmės kartu su Sadamu mirti nuteistiems dviem jo buvusiems pavaldiniams.
Su tokiu raginimu L.Arbur tiesiogiai kreipėsi į Irako prezidentą Džalalą Talabanį. JT duomenimis, šį raginimą remia ir naujasis JT generalinis sekretorius Pan Gi Munas.
Žmogaus teisių komisarė dar kartą pareiškė abejonių, ar Sadamo, taip pat mirties bausme nuteistų netikro jo brolio Barsano al Tikričio ir buvusio teisėjo Avado al Bandaro procesas buvo teisingas ir objektyvus.
Visi jie lapkričio 5-ąją buvo nuteisti mirti dėl 148 šiitų nužudymo Dudžailo kaime 1982 metais. Sadamas Huseinas pakartas Bagdade praėjusį šeštadienį.
Ne teismas, o susidorojimas
Tarptautinė žiniasklaida tebekritikuoja Irako vyriausybę ir ją remiančias Jungtines Valstijas už tai, kad mirties nuosprendžio Sadamui įvykdymas davė atvirkštinį rezultatą.
Londono „Time” rašo: „Kilpa ant buvusio diktatoriaus kaklo buvo vienas įspūdingiausių vaizdų, kada nors matytų arabų pasaulyje: vaizdas simbolizavo arabų prezidentą, patrauktą atsakomybėn. Ir vis dėlto didesnėje arabų pasaulio dalyje mirties bausmės įvykdymas Sadamui nebuvo vertinamas kontekste tų baisių nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė prieš savo tautiečius ir kaimynines šalis.
Priešingai, nuosprendžio vykdymo ceremoniją nustelbė garsai, kurie buvo nelegaliai įrašyti paskutinėmis Sadamo gyvenimo minutėmis, kai šiitų smogikai skandavo religinius šūkius ir liaupsino savo lyderį Moktadą Sadrą. Sadamo režimas turėjo mažai užtarėjų Irake ir už jo ribų, bet dideli procesiniai pažeidimai teisme ir nemokšiškas nuosprendžio vykdymas sudarė įspūdį, kad tai buvo ne teismas, o susidorojimas”.
Toliau „Time” samprotauja, kokią įtaką Sadamo pakorimas gali turėti labai svarbaus regiono, iš kurio Vakarai, įskaitant JAV, gauna didelę dalį naftos, ateičiai.
„Sadamo galas netapo naujos eros Artimuosiuose Rytuose pradžia. Šiandien arabams didžiausią baimę kelia vis smarkėjantis pilietinis karas Irake, kuris gali žlugti kaip valstybė, kas dar labiau paskleistų nestabilumo virusą regione. Provakarietiškiems sunitų režimams Saudo Arabijoje ir Jordanijoje vis didesnę baimę kelia didėjanti Irano įtaka Irake tuo metu, kai Turkija susirūpinusi, kad Šiaurės Irake iš esmės sukurta kurdų mini valstybė, kas gali paskatinti kurdus naujiems išpuoliams Turkijoje.
Pavėluotas prezidento Džordžo V.Bušo pripažinimas, kad reikalai Irake klostosi labai prastai, nors ten pralieta marios kraujo ir per ketverius metus išleista šimtai milijardų dolerių, vargu ar paguos Vakarų sąjungininkus regione”.
Paskutinis eilėraštis
Aistroms netylant pačios Amerikos spauda skelbia publikacijas, iš kurių galima susidaryti įspūdį, kad Sadamas arabų akyse tapo nugalėtojų auka ir kankiniu.
Laikraštis „The New York Times” pranešė, kad prieš pat mirtį Sadamas parašė eilėraštį, pavadintą „Išvaduok ją”, kuris paskelbtas daugelio arabų šalių laikraščiuose.
Eksdiktatoriaus paskutinis kūrinis yra savotiška odė meilei – meilei tarp jo ir jo tautos. Atrodo, Sadamas iki paskutinio atodūsio tikėjo, kad jo tautiečiai beprotiškai jį tebemyli.
„Išlaisvink savo sielą, ji – žmona ir mano sielos mylimoji, jokie namai neduos mano širdžiai tokio jaukaus prieglobsčio, kokį duodi tu”, – rašoma eilėraštyje.
Eilėraštį „The New York Times” korespondentui telefonu perskaitė Sadamo pusbrolis Muajedas Daminas al Haza.
Savo priešmirtiniame kūrinyje eksdiktatorius rūsčiai kalba apie savo priešus, kuriuos vadina vilkais. „Priešai atvedė svetimšalius į mūsų žemes ir vandenis, ir tie, kurie, svetimiesiems tarnauja, bus priversti graudžiai verkti; mes apnuoginame savo krūtines, atstatydami jas vilkams, ir mes šių žvėrių nebijom”, – tokius žodžius Sadamas paskyrė dabartinei Irako vyriausybei ir JAV.
M.Daminas al Haza amerikiečių žurnalistui sakė, kad jo pusbrolis buvo giliai įsitikinęs, jog savo gyvybę ji aukoja tautai, todėl jaučiasi esąs kankinys.
„Aukoju save Irakui ir jo tautai, gerai žinau, kad šiais sunkiais laikais kraujas yra praradęs savo vertę”, – tokiais žodžiais baigiasi Sadamo kūrinys.
Eksdiktatorius savo valdymo metais yra parašęs du romanus. Ekspertai jų nevertino kitaip, kaip tik grafomaniškus valdovo mėginimus tapti rašytoju. Tačiau Amerikos spauda rašė, jog Sadamo romaną „Zabiba ir karalius” ilgai analizavo Centrinės žvalgybos valdybos specialistai, kad perprastų Sadamo psichologiją.