Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) įstatymo pakeitimas pažers naujovių ir draudikams, ir automobilių savininkams.
Vieni esminių pokyčių – avarija bus laikoma draudiminiu įvykiu eismo nelaimės vietoje apsiėjus be policijos, iki 5 milijonų eurų už žalą asmeniui ir 1 mln. eurų už žalą turtui didėsiančios maksimalios draudimo sumos bei žalos atlyginimas iš eismo įvykio vietos vienam dalyviui pasišalinus.
Nedidelė įtaka
Finansų ministerijos (FM) inicijuotu TPVCAPD įstatymo pakeitimo projektu siekiama geriau organizuoti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems eismo įvykiuose.
Ministerijos atstovai „Vakarų ekspresui” teigė, kad tokiu būdu bus panaikinti vartotojų teisių apribojimai bei palengvintos draudimo veiklos sąlygos.
„Pakeitimų projektas parengtas perkeliant į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvos nuostatas. Jis panaikins nūdien egzistuojančias spragas ar dviprasmybes, todėl įstatymo nuostatos bus aiškesnės ir tobulesnės. Be to, naujovėms įgyvendinti prireiks atitinkamai pakeisti ir kitus teisės aktus, pavyzdžiui, reglamentuojančius eismo saugumą bei kelių eismą”, – sakė FM atstovė Jovita Girlevičiūtė.
Anot jos, naujoji tvarka neturėtų šokiruoti nei draudikų, nei automobilių savininkų, mat numatyta pakankamai laiko pokyčiams pasiruošti ir juos įgyvendinti.
Tuo metu Vaidotas Krencius, bendrovės „Lietuvos draudimas” Privačių rizikų skyriaus vadovas, nors kol kas ir nesiryžta prognozuoti pokyčių draudimo rinkoje, vis dėlto atkreipia dėmesį į draudimo polisų kainų didėjimą.
„Siūlymai didinti draudimo sumų ir maksimalų neturtinės žalos dydį neišvengiamai turės įtakos šios paslaugos rizikingumui, pagal kurį nustatoma ir draudimo kaina. Tačiau ši įtaka kainoms neturėtų būti didelė, nes įvykių, kai padaryta žala siekia maksimalios draudimo sumos ribą, yra nedaug, o neturtinių žalų skaičius visoje žalų struktūroje siekia vos vieną procentą”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Krencius.
Bėglių žalą atlygins
Dokumento projekte numatyta, kad draudimo sumos bus didinamos palaipsniui, t. y. du kartus per penkerių metų laikotarpį.
Iki 2009 metų pabaigos turėtų galioti dabartinės maksimalios draudimo sumos – 500 tūkst. eurų dėl žalos asmeniui ir 100 tūkst. eurų dėl žalos turtui.
Po trejų metų draudimo sumos didės atitinkamai iki 2,5 mln. eurų ir 500 tūkst. eurų. O nuo 2012-ųjų vidurio maksimali draudimo suma dėl žalos asmeniui bus 5 mln. eurų ir 1 mln. eurų – dėl žalos turtui.
Haikas Grigorianas, bendrovės „BTA draudimas” Klaipėdos regiono vadovas, prognozuoja, kad TPVCAPD įstatymo nuostatų pakeitimas staigaus polisų kainų didėjimo neiššauks.
Anot jo, kainos gali didėti ne dėl didinamų maksimalių draudimo sumų, o dėl siūlymo nukentėjusiesiems atlyginti žalą sumokant išmoką ir tais atvejais, kai nėra nustatytas apdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo. Jeigu įvykio metu padaryta žala sveikatai atlyginama, siūloma atlyginti ir žalą turtui.
„BTA draudimas” atstovo teigimu, taip gali atsitikti todėl, kad mūsų šalyje draudimo rinka dar nėra stabili.
„Tarifų padidėjimas išvengiamas, jeigu draudikai jau pasiskaičiavę įmokos dydį, užtikrinantį jiems nenuostolingą veiklą, ir nejudina jo bent kelerius metus. Deja, Lietuvoje kol kas tai neįmanoma, nes ši draudimo rūšis atsirado neseniai, dar nespėjusi susiformuoti, o jau tenka integruotis į ES aplinką”, – aiškino H. Grigorianas.
Sumažės darbo policijai
Be minėtų pokyčių, koreguojamu TPVCAPD įstatymu siūloma, kad draudėjas, keisdamas draudiką, galės prašyti pateikti informaciją apie buvusius per penkerius metus draudžiamuosius įvykius ir žalos atlyginimo atvejus. Tokią pažymą ankstesnis draudikas privalės išduoti nemokamai per 15 dienų.
Taip pat siekiama panaikinti dabar galimą vartotojų teisių apribojimą, kai draudikai nustato papildomą sąlygą kitose ES šalyse transporto priemone naudotis ribotą laikotarpį.
Be to, žalos atlyginimą palengvins nuostata, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, turi teisę prieš bet kurios ES valstybės draudiką pradėti teismo procesą būtent mūsų šalyje.
Sykiu siūloma eismo įvykius, kai įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, įforminti paprasčiau ir nekviesti policijos. Šiuo atveju pakaks įvykio vietoje užpildyti specialią deklaracijos formą (nubraižyti įvykio schemą, aprašyti aplinkybes bei pasirašyti) ir pateikti ją draudikui.
Beje, dėl šios nuostatos įgyvendinimo draudikams iš tiesų neramu, mat baiminamasi draudimo apgavysčių didėjimo. Jie svarsto, kaip reikės kovoti su sukčiais – ar įkurti visas draudimo bendroves atstovausiantį biurą, kurio atstovai važiuos į įvykio vietas, ar apsisaugoti nuo apgavysčių papildomai didinant tarifus.
Prieš dvi savaites numatomoms įstatymo korekcijoms pritarus Vyriausybei, dokumentas iškeliavo į Seimą. Jis turėtų įsigalioti dar šįmet, o įgyvendintas keliais etapais iki 2012-ųjų.