Kopenhaga – be galo kosmopolitiškas, bet neprarandantis savo išskirtinio individualumo milijoninis miestas, kurio senamiesčio gatvės rytais kvepia šviežia duona…
Kopenhaga pulsuoja klasikinės ir džiazo muzikos ritmu, jos šurmuliuojančiose gatvėse vienodai gerai jaučiasi ir gatvės muzikantai, ir pasiturintys ponai. Danai mielai nešioja daugybę megztų drabužių ir giriasi mokantys pagaminti apie 700 sumuštinių rūšių. Beje, Kopenhagoje kvepia ne tik šviežia duona, bet ir jūra.
Savaitgalio išvyka
Bene patogiausia aplankyti Danijos sostinę Kopenhagą savaitgalį (penktadieniais skrenda lėktuvai ir iš Vilniaus, ir iš Palangos). Šiame nuostabiame mieste rasite ką veikti ir kur kas ilgesnį laiką, tačiau jei jau atsidūrėte Kopenhagoje savaitgalį ir teturite vos porą dienų, iš pradžių pasirūpinkite pirkiniais, suvenyrais ir lauktuvėmis. Mat Danijos sostinėje, kaip ir daugelyje kitų Skandinavijos miestų, parduotuvės bei krautuvėlės savaitgaliais dirba tik šeštadienį iki 14 valandos.
Geriausia vieta apsipirkti ar bent paganyti akis – Strogeto krantinė, seniausia ir ilgiausia Europoje pėsčiųjų zona, besitęsianti apie du kilometrus. Čia prekiaujama absoliučiai viskuo: nuo grakščių keraminių statulėlėlių iki grenlandiškųjų krevečių. Šalia esančiose pėsčiųjų zonose Grabrodretorve ir Fiolstraede gausu knygynų ir antikvarinių krautuvėlių. Ir visai nebūtina Strogetą aplankyti ieškant pirkinių – čia įsikūrę visa galybė restoranų, kavinių bei barų, gatvėje groja muzikantai, sukiojasi spalvingiausi Kopenhagos gyventojai ir svečiai. Čia tiesiog malonu leisti laiką.
Istorijos pėdsakais
Rašytiniai šaltiniai byloja, jog Kopenhaga, seniausios Europoje monarchijos sostinė, pirmąsyk istoriniuose šaltiniuose paminėta 1160 metais. Miestą įkūrė vyskupas Absalonas, kuris tuo metu buvo karaliaus Valdemaro I patarėjas ir senosios Danijos sostinės Roskildės arkivyskupas. XX amžiuje Kopenhaga tapo klestinčiu ir sparčiai besiplečiančiu miestu, didžiausiu Skandinavijoje, tačiau nepraradusiu savo istorinio paveldo ir savitumo.
Pažintį su Danijos sostine galima pradėti tiesiog Rotušės aikštėje: geriausiai charakteringą Kopenhagos miesto architektūrą atspindintis raudonų plytų pastatas, kurio aukštis siekia 105,6 metro, buvo perstatytas šešis kartus. Paskutinė versija savo amžių skaičiuoja nuo 1905 metų. Atkakliausi lankytojai gali pėsčiomis įveikti 300 laiptelių ir pačiame viršuje išvysti nepakartojamą Kopenhagos panoramą.
Į karališkąją rezidenciją
Vienas populiariausių Danijos sostinės rajonų – Nyhavnas, kurio krantinės namai nudažyti visomis vaivorykštės spalvomis ir kiekviename iš jų įsikūrusios didesnės ar mažesnės kavinukės. Nyhavne vyrauja XVII amžiaus Nyderlandų architektūros stilius ir todėl šis rajonas dar vadinamas „mažuoju Amsterdamu”. Būtent iš čia galima pasiekti Amalienborgo rūmus – dabartinę Danijos karališkosios šeimos rezidenciją – ir dieną pamatyti, kaip keičiasi garbės sargyba.
Į Amalienborgą, rokoko stiliumi pastatytą XVIII amžiuje, Danijos monarchai persikraustė po didžiulio gaisro, kilusio Christianborgo Rūmuose. Šalia šios iš granito ir vario pastatytos pilies galima išvysti ir miesto įkūrėjo vyskupo Absalono pilies griuvėsius, romantiškai pasėdėti kurioje nors iš gausių kavinių ar barų.
Sekdami įspūdingos Danijos istorijos pėdsakais būtinai vėl grįžkite į Kopenhagos centrą – karaliaus Kristiano IV olandiškojo Renesanso stiliumi pastatytoje Rozenbergo pilyje šiandien yra įsikūręs muziejus, kuriame galima išvysti Karūnos brangenybių kolekciją bei Danijos Karalystės regalijas. Jei dar liko laiko ar noro, galima užsukti į senamiestyje esantį Madam Tussaund vaškinių figūrų muziejų, trečią pagal dydį po Londono ir Amsterdamo, ar Ny Carlsberg Glyptotek šiuolaikinio meno muziejų, kuriame nemažai XIX ir XX amžiaus danų bei Vakarų Europos menininkų darbų.
Karališkasis parkas
Metų pabaigoje Danijos sostinėje (nuo pirmojo lapkričio penktadienio) tradiciškai prekiaujama „jaunu” tamsiu ir saldoku alumi. Visa Danija tiesiog ūžia nuo įvairiausių šventinių mugių ir festivalių. Šventinio šurmulio daugiausia garsiajame Kopenhagos Tivoli parke, kuris jau pavirtęs šviesų, triukšmo ir linksmybių jūra. Karaliaus Kristiano VIII įkurto parko grožis savo laiku įkvėpė Hansą Christianą Anderseną sukurti ne vieną nuostabią pasaką. Ir šiandien Tivoli parkas – fontanai, daugybė gėlių, scenos, ant kurių vyksta liaudies, klasikinės bei džiazo muzikos koncertai, atrakcionai, pramogos vaikams bei šventiniai fejerverkai.
Per šventes Kopenhagos aikštės pavirsta atviromis čiuožyklomis. Pailsėti nuo ilgo vaikščiojimo miesto gatvėmis geriausia tame pačiame Strogete. Čia rasite visko pagal skonį ir poreikius: džiazo klubų, tradicinių alaus namų ar vyno rūsių. Žavu pasivaikščioti ir po naktinę Kopenhagą – apšviestų gatvių labirintuose pasijusite kaip tikroje pasakoje.
Undinėlė
Viešint Kopenhagoje tikrai negalima neaplankyti garsiosios Undinėlės, kuri yra visos Danijos simbolis ir jos sostinės pasididžiavimas. Šią skulptūrą 1913 metais alaus daryklos „Carlsberg” įkūrėjo C.Jacobseno užsakymu sukūrė skulptorius Edwardas Eriksonas, o įkvėpimo šaltiniu tapo Danijos karališkajame balete Mažosios Undinėlės vaidmenį atlikusi primabalerina Elena Prais. Kasmet „Mažoji undinėlė”, patenkanti į pačių garsiausių pasaulio paminklų dešimtuką, pritraukia apie milijoną lankytojų. Nemažiau ši kuklaus ir nuostabaus grožio statulėlė traukia ir vandalus – jai dukart buvo nupjauta galva, kartą – ranka.