Angelai pakylėja širdis

Prieš Kalėdas į klaipėdiečių namus, parduotuvių vitrinas ir lentynas suskrido spiečius angelų.

Kai kurie angelus įsileido ir į savo širdis. O gal įsiklausė ir išgirdo, ką jų angelas sargas, tupėdamas ant kairiojo peties, sušnabždėjo į ausį.

Angelai jau seniai tapo neatsiejamu Kalėdų simboliu.

Jie tupi šventiniuose atvirukuose, kabo ant kalėdinių eglių šakelių, girliandomis mirga miestų gatvėse, puošia vitrinas, šventines dovanų pakuotes, įsitaiso kalėdiniuose vainikuose ir dažnai nutūpia ant šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo.

Angelai dažnai vaizduojami meno kūriniuose, skirtuose Jėzaus Kristaus gimimui.

Naujajame Testamente angelai svarbų vaidmenį vaidina Jėzui gimstant, nes praneša apie gimimą Juozapui, vėliau praneša apie kūdikėlio gimimą piemenims.

Angelai mieli ir svarbūs ne tik katalikams. Žmonėms, kurie į pasaulį žiūri laisvamaniškai, jie taip pat simpatiški ir artimi.

Tapo reklamų herojais

Angelas jau tapo ir komercinę sėkmę atnešančiu ženklu.

Jo pavidalo būtybės reklamuoja ir alkoholį, ir lošimus, tačiau daugelis žmonių angelams nelinkę priskirti prekybos agento savybių. Kai kurie net erzinasi pamatę, kad angelai kviečia ateiti į kazino, pirkti švelnius alkoholinius kokteilius, prabangų apatinį trikotažą, saldainius.

Nors angelo simbolis ir krauna turtus verslininkams, daugelis angelą ar visą jų spiečių nešiojasi savo širdyse, neleisdami jiems tapti vien lentynų, vazelių, žvakidžių, staltiesių, dėžučių ar pagalvėlių puošmena.

Daugeliui angelas siejasi su gerumu, globa, rūpesčiu. Vilnius kasmet renka miesto Gerumo angelą. Kauniečiai šiemet pakvietė visus miestelėnus miestą prieš Kalėdas išpuošti savadarbiais angelais. Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas” kolektyvas kasmet savo rėmėjams prieš Kalėdas įteikia dėkingumą simbolizuojančią angelo skulptūrėlę.

Angelų istorija ne mažiau spalvinga nei žmonijos.

Vadino „leliais”?

Londono Metropolitano universiteto dėstytojas lietuvis Aivaras Citronas „Klaipėdai” pasakojo, kad 98 procentų žmonių įsitikinimas, jog angelai atsirado tuo pat metu, kaip ir Jėzus Kristus, neteisingas.

„Netiesa! Pats juokiuosi, kai daugelyje muziejų aptikęs seną angelo simbolį kitoje jo pusėje įžvelgiu etiketę „Made in Vatikan” – „Pagaminta Vatikane”. Angelai, ko gero, atsirado tuo pat metu, kaip ir žmonija. Net seniausiuose raštuose bei meno kūriniuose aptinku ne vieną angelo simbolį”, – tikino jis.

Pasak A.Citrono, angelo simbolis buvo žinomas ir mėgstamas dar senovės Graikijoje.

Viena legenda skelbia, kad angelais buvo vadinami graikų meilės deivės kūdikiai – meilės vaisiai. Yra išlikusių duomenų, kad jie būdavo vadinami „leliais”. A.Citrono teigimu, lietuvių liaudies dainose išlikęs žodis „leliumai” siejamas būtent su archajišku angelo įvaizdžiu.

Užtaria ir sergi

Enciklopedijos teigia, kad angelas (gr.angelos – pasiuntinys) yra dvasinė (bekūnė) būtybė, žinoma įvairiose religijose. Angelai gina tikinčiuosius bei perduoda jiems Dievo žinią. Kai kur angelai vadinami ir žinianešiais, Dievo kariauna.

Kunigas pranciškonas Ramūnas Mizgiris teigia, kad, remiantis Biblija ir Bažnyčios tradicija, angelai yra dvasiniai kūriniai, tačiau turi protą ir valią, yra asmenys ir yra nemirtingi.

R.Mizgiris nepaneigia A.Citrono teorijos, kad angelų įvaizdis atsirado dar antikos laikais.

Pasak jo, įvairiose diskusijoje apie angelus vyrauja vieninga nuomonė, kad angelų vaizdiniams pradžią davė Asirijos, Babilonijos, Persijos bei graikų ir romėnų antikos pasaulio įtaka. Šiame fone angelų egzistavimas Biblijos laikais buvo laikomas savaime suprantamu dalyku.

Tikėjimas angelų egzistavimu būdingas ir žydams, krikščionims bei musulmonams.

„Biblijos požiūriu, angelai priklauso dangiškajam Dievo dvarui ir sudaro „dangaus kareiviją”, vykdo Dievo įsakymus žemėje, skelbia Dievo nutarimus, užtaria ir sergi,” – pasakojo kunigas.

Dėsto angelogiją

Kunigas Marcelas Stanzionė – garsiausias Italijos angelologas. Jis parašė daugelį knygų apie angelus, o teologinėse konferencijose apie juos pasakoja katalikams.

M.Stanzionės teigimu, diskusijos apie angelų atsiradimą tebevyksta. Vieni mano, jog angelai buvo sukurti anksčiau nei žmonės, kiti tvirtina, kad jie buvo sukurti tuo pat metu.

Pasak kunigo, Dievas mums siunčia angelus kaip bendrakeleivius. Nors angelai yra Dievo tarnai, jie tampa tarnais tų, kurie pasišvenčia Dievui.

„Kiekvienas asmuo turi angelą kaip gerą globėją ir ganytoją. Katalikų Bažnyčios katekizmas taip pat tai teigia. Angelų matome Biblijos ir Bažnyčios istorijoje.

Daugybę šventųjų aplankydavo angelai, ir įvairūs mistikai pasakoja apie savo susitikimus su angelais. Tikėti angelais turi kiekvienas katalikas”, – tikino M.Stanzionė.

Penkiolika metų angelais besidomintis kunigas mano, kad netrukus pasaulio Teologijos fakultetuose bus įsteigti angelologijos ir demonologijos kursai.

Kas tie angelai?

Įdomios informacijos apie angelus pateikia ir Holger Lahayne savo studijoje „Angelai – kas jie tokie?”.

Teologė įsitikinusi, kad daugybė žmonių nė nenutuokia, kas iš tikrųjų yra angelai. Pasak jos, netikslią daugelio nuomonę suformavo grožinė literatūra, pastarąjį dešimtmetį didžiuosiuose ekranuose pasirodę filmai, popmuzika ir savaip angelų egzistavimą aiškinanti ezoterinė literatūra.

H. Lahayne įsitikinusi, kad Biblija yra vienintelis visai patikimas informacijos apie angelus šaltinis.

Savo studijoje, remdamasi Biblija, ji pateikia svarbiausius faktus apie angelus,

Angelai yra Dievo pasiuntiniai. Jie niekur neatstovauja asmeniškai savęs, bet visuomet aukštesnei instancijai – Dievui. Biblijoje angelai dar vadinami šventaisiais, žvaigždėmis, dangaus kareivija, Dievo sūnumis.

Angelai kaip ir Dievas yra bekūnės, nemirtingos, dvasinės būtybės, bet Dievas juos sukūrė kaip ir žmones. Daugybė Biblijos vietų liudija, kad angelai gali įgauti žmogiškąjį pavidalą, ateiti į žmonių pasaulį ir jame veikti.

Ir nors angelai turi daugiausia dieviškų bruožų iš visų sukurtų būtybių, jie neturi nė vieno svarbaus dieviško atributo: nėra visažiniai, nėra visur esantys – vienu metu gali būti tik vienoje vietoje.

Angelai stiprina, guodžia, vadovauja, parodo.

Biblija vienareikšmiškai draudžia garbinti angelus, todėl Biblijoje niekas jiems ir nesimeldžia. Angelai, panašiai kaip ir žmonės, yra Dievo tarnai, paklūsta Dievui ir vykdo jo valią.

Angelai neturi sparnų?

Pasak H. Lahayne, įsitikinimas, kad visi angelai turi sparnus, taip pat klaidingas.

Kadangi angelai yra dvasinės būtybės, tai išvaizdos tiesiogine prasme jie neturi. Tačiau ją jie gali įgauti. Kadangi angelai neretai yra žinių nešėjai žmonėms, tai ir vaizduojami žmogišku pavidalu.

Svarbus ir ypatingas daugumos angelų pasirodymo tiek Naujajame, tiek Senajame Testamentuose bruožas yra šviesumas. Dažnai angelai pasirodo ryškiai baltais drabužiais, apsupti šviesos arba kaip ugnis. Dievas yra šviesa, o šviesa, kaip ir balta spalva, simbolizuoja tyrumą, šventumą, nenuodėmingumą.

Biblijoje sparnus turi ne visi angelai, tik serafai ir kerubai.

H.Lahayne manymu, sparnų paskirtis, ko gero, ne tik skraidyti, bet ir atskirti angelus nuo žmonių, pabrėžti jų buvimo vietą danguje pas Dievą. Tokio angelo vaizdavimo, prie kurio esame įpratę (kaip „normalus” žmogus, tik su dviem sparnais), Biblijoje nėra.

Sparnuoti angelai „skraido” tik danguje, o pasirodantys žmonėms niekuomet nevaizduojami su sparnais. Jie panašūs į žmones, kartais išsiskiria tik nepaprastai baltais drabužiais ir švytėjimu. Biblija nieko nekalba ir apie angeliukus kaip mažus storus vaikus su sparniukais. Bibliniai angelai visada vaizduojami suaugę, bent jau suaugusio žmogaus dydžio.

Iš esmės būdami bekūniai, angelai yra ir belyčiai, tačiau žemėje angelai dažniausiai pasirodo vyrų pavidalu, tik pranašas Zacharijas regi moteriškos lyties angelą.

Apie angelus – vaikams

Sostinės Taikomosios dailės muziejuje kurį laiką buvo rengiama edukacinė programa „Mano angelas sargas”. Vaikams buvo pasakojama, kas yra angelai, kaip angelai saugo žmogų. Vaikai susipažino su garsiais meno kūriniais, kuriuose vaizduojami angelai.

Programą parengusi muziejininkė Rūta Katiliūtė pasakojo, kad išraiškingos ore sklandančios angelų figūros dailininkų buvo labai mėgstamos kaip patogi kompozicijos priemonė. Šventajame Rašte angelai visuomet vaizduojami švytintys, balti, tačiau dailininkai šios nuorodos nesilaikė ir angelus tapydavo spalvingus, su sparnais, žėrinčiais kaip povo plunksnos. Serafimai tapomi raudona spalva, cherubinai – mėlyna, rečiau geltona, auksine spalva.

Švenčia angelų šventę

Lietuvoje, Biržų rajone yra ir Šv. Angelų Sargų bažnyčia. Medinė bažnyčia pastatyta 1917-aisiais. Kasmet spalio 2-ąją čia švenčiami Angelo sargo atlaidai.

Angelų sargų šventė imta švęsti Ispanijoje ir Prancūzijoje XVII a. Ji buvo minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Visoje Bažnyčioje šią šventę XVII a. pabaigoje įvedė popiežius Klemensas X, perkeldamas ją į spalio 2 d.

Daugelis tiki, kad gerąjį angelą sargą turime kiekvienas nuo pat mažens.

Vaikai nuo pat mažumės tiki, kad kai šalia nėra mamos ir tėčio, jį apsaugos nematomas angelas sargas. Yra ir populiarių maldelių, kuriose vaikai kreipiasi į angelą sargą.

Biblijoje galima atrasti eilutę: „juk jis palieps savo angelams, kad saugotų tave visur, kur tik eitumei” (Ps 90, 11).

H.Lahayne paneigia ir šį patrauklų mitą. Biblijoje nėra parašyta, kad po angelą sargą būtų skiriama kiekvienam žmogui, geram ar blogam, tikinčiam ar netikinčiam. Angelai sargai – Dievo žinia žmogui, bet ji nėra skirta kiekvienam. Dievas paliepia angelui perduoti žinią tikinčiajam, išrinktajam.

Angelai egzistuoja!

Nors apie angelus ir jų gyvenimą yra prirašyta daugybė knygų, o pasauliečių ir katalikų požiūris į juos skiriasi, tvirtai galima pasakyti viena – angelai egzistuoja.

Filosofas Peteris S.Viljamsas pateikė net devynis argumentus, įrodančius, kad angelai tikrai yra.

Anot filosofo, dauguma žmonių ir dauguma filosofų tiki angelų buvimu. Egzistuoja daug paranormalių fenomenų, kuriuos galima paaiškinti tik tikint demonų (blogųjų angelų) buvimu. Istorijoje ir šiais laikais egzistuoja nemažai patikimų liudytojų (tarp jų psichologų ir psichiatrų) istorinių bei šiuolaikinių pasakojimų, patvirtinančių angelų ir demonų buvimą.

Kad angelai ir demonai egzistuoja, moko Biblija, Jėzus, krikščionių tradicija.

Hipotezė, jog egzistuoja demonai, duoda dalinį atsakymą į klausimą apie Dievo ir blogio nepaneigiamo buvimo vienu metu galimybę.

„Angelai mums primena, kad egzistuojantis antgamtinis pasaulis yra ne kažkur tolybėse, o gana arti – galbūt angelo pavidalu kartais visai greta mūsų, tik mes to nematom. Angelai padeda mums suprasti nežemiškus dalykus”, – kritiškai išanalizavusi įvairias teorijas, sutinka ir teologė H.Lahayne.

Nepaisant painių istorijų, daugelis angelų buvimą suvokia labai asmeniškai ir intymiai. Puiku. Svarbiausia, kad angelų pavyzdys įkvepia žmones tapti gerumo angelais vieni kitiems.

Ne tik per Kalėdas artimiesiems galime tapti gerų minčių ir gėrio nešėjais, jų širdžių globėjais. Iš visos sielos. Kaip angelai.