Biblijoje sakoma, kad senolis Mafusailas gyveno 969 metus! Beveik tiek pat metų pragyveno, pasak Knygų knygos, Adomas ir Ieva. Trumpai šioje žemėje gyvenančiam šiuolaikiniam žmogui tokie faktai labiau primena legendą.
Mažiau valgai, ilgiau gyveni
XIX a. pabaigoje 72 metų prancūzų mokslininkas Braunas Senkaras įsišvirkštė sau gyvūno sėklidžių ištrauką. Eksperimento pasekmės buvo stulbinančios. Netrukus jis turėjo skubiai išvykti iš Paryžiaus į Londoną, nes norintys atjaunėti klientai tiesiog terorizavo mokslininką. Po kiek laiko paaiškėjo, kad įšvirkštos sėklidžių ištraukos veikimas buvo trumpalaikis. Pasibaigus jo veikimui, organizmas dar sparčiau sendavęs.
Visgi jaunystės eliksyro ieškančių mokslininkų kančios nebuvo bergždžios. Per pastaruosius dvidešimt metų mokslo pasiekimai šioje srityje gana ženklūs. Amerikiečių neurobiologas Dž. Miguelis nustatė: kuo žmogus mažiau valgo, tuo ilgiau gyvena. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad saikingai maitinamos pelės gyveno du kartus ilgiau, negu nuolatos prisivalgančios iki soties. Taigi, jei nepersivalgantys gyviai gyvena ilgiau, tai žmogui tereikia skaičiuoti suvartojamo maisto kalorijas, ir jo gyvenimas prailgės – iki 140 metų. Iš tikrųjų atlikus gausybę tyrimų paaiškėjo, kad ilgaamžiai ne tik saikingai maitinasi, bet ir yra nuoširdūs bei geranoriški žmonės.
Blokuoti senėjimo genus
Harvardo universiteto mokslininkai dešimčiai vyrų suleido augimo hormoną, atsakingą už ląstelių atsinaujinimą. Žinoma, kad vaikystėje šio hormono kraujyje yra 40 kartų daugiau, negu senatvėje. Po keletos savaičių vyrų oda ir raumenys sustangrėjo, padidėjo seksualinis potraukis.
Prancūzijoje moterys ir vyrai po šešiasdešimties kasdien suvartoja iki 50-ies miligramų dehidroepiandosterono, kad sustabdytų organizmo senėjimo procesą. Į šį preparatą įeinanti medžiaga yra žmogaus organizme, bet antinksčiai, kurie ją gamina, su amžiumi nustoja adekvačiai atlikti tą funkciją. Profesorius Etjenas Emilis Boljė, žinomas piliulių nėštumui išvengti išradėjas, sugebėjo sintezuoti dehidroepiandosteroną dirbtiniu būdu. Nors, kaip spėjo pats profesorius, preparatas „negarantuoja amžinos jaunystės”, jis tik sustabdo kaulų ir raumenų degeneraciją, stiprina imuninę sistemą, atmintį, oda pasidaro elastingesnė, sumažėja raukšlių…
Amerikiečių mokslininkas Bredas Njumenas sukūrė savąjį gyvybės eliksyrą – vaistus nuo senatvės ir nevaisingumo. Jis gaminamas iš gyvūnų ir žmogaus embriono audinių. Kaip paaiškėjo, embrionų ląstelės turi didžiulę gyvybišką energiją. Persodinus jas į žmogaus organizmą, pagerėja žmogaus sveikata, nes jos visiškai atkuria ligų pažeistus organus. Atnaujinimo kursą sudaro trys etapai. Kiekvienas iš jų trunka pusantro mėnesio. Nežiūrint to, kad ši procedūra gana brangi, klientų Bredui Njumenui netrūksta. Tarp jų garsios Holivudo žvaigždės, politikai ir verslininkai.
Galiausiais sensacingiausias Kalifornijos universiteto mokslininkų atradimas. Eksperimentuodami su graužikais jie pastebėjo, kad „išjungus” kai kuriuos pelių genus, jos išgyveno žymiai ilgiau, negu priklauso. Taip buvo suformuota hipotezė – jei pavyktų blokuoti „senėjimo genų” darbą, žmogus taptų nemirtingas.
Rusų mokslininkas medicinos mokslų daktaras Georgijus Dejevas sukūrė preparatą, kuris sumažina žmogaus kūno temperatūrą iki 33,4 laipsn. C. Teoriškai paskaičiuota, kad sumažinus kūno temperatūrą 2 laipsn. C, žymiai prailgėja žmogaus gyvenimas – net iki 200 metų. Jei pavyksta kūno temperatūrą sumažinti iki 33 laipsn. C, tai žmogus gali gyventi 700 metų. Mokslininkas tvirtina, kad tokios piliulės jau artimiausiu metu turėtų pasirodyti prekyboje.
Ar verta?
Dalis mokslininkų skeptiškai nusiteikę. Ilgaamžiškumas gali paaštrinti prieštaravimus tarp kartų, yra „generacinio valymo” grėsmė ir kt. Žinoma, sunku sustabdyti medicinos vystymąsi, bet kol kas pasaulio mokslininkai negali vienareikšmiškai pasakyti, ar žmogus bus nemirtingas.
Iš pirmo žvilgsnio gyventi amžinai – patrauklu. Nors tiek gyventi būtų labai sunku. Žmogus nustoja džiaugtis, jo niekas nebe-stebina… Juk jis viską jau matė, viskas jau buvo…