Rytoj Vyriausybės Strateginio planavimo komitete turėtų būti pristatyta verslininkų idėja prie marių statyti gyvenamąjį ir pramogų kvartalą – į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl AB „Laivitė” uoste užimamos teritorijos panaudojimo perspektyvų.
Susisiekimo ministerijos bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, nors ir skeptiškai vertinantys gyvenamąją statybą prie uosto, pripažįsta nelinkę bendrovės „Memelio miestas” vizijoms iškart tarti griežto veto.
Tiesa, praėjusią savaitę „Vakarų ekspreso” paklaustas, kaip vertina „Memelio miesto” planus, Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė pozicijos išreikšti negalįs, nes esą jokios oficialios informacijos bent jau tuomet nebuvo gauta.
Uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities vadovai „Memelio miesto” idėjas vertina ne tik kaip pačių verslininkų, bet ir kaip viso miesto interesą, ir yra pasiruošę projektą užtarti.
Krovai ir remontui netinka
UAB „Memelio miestas” direktoriaus Dariaus Anužio teigimu, bendrovė gerbia šalies įstatymus, todėl laikydamasi subordinacijos tiesiogiai kreipėsi ne į Vyriausybę, o į artimiausią valdžią – miesto meriją.
Sutikęs pakomentuoti galimybę „Laivitės” teritoriją perleisti miestui apskritai, A. Vaitkus sakė, kad vienoks ar kitoks perplanavimas uosto situacijos iš esmės nekeičia. „Nesakome iš principo veto. Reikia diskutuoti”, – patikino jis.
„Laivitės” teritorija miesto centre iš tiesų nesanti tinkama vieta laivų remontui – dėl laivų apdorojimo cheminėmis medžiagomis. Čia negalėtų dundėti ir geležinkelio sąstatai ar važiuoti daug krovininio transporto, todėl vieta – ne pati tinkamiausia ir krovai. Vis dėlto uostas tinkamos veiklos surastų – būtų galima priimti kruizinius laivus, galėtų atsirasti jachtų uostelis ar pan.
A. Vaitkus taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek Klaipėdoje, tiek aplink ją plotų statyti gyvenamiesiems namams yra ir be uosto. Ne kaip Susisiekimo ministerijos atstovui, bet kaip klaipėdiečiui, čia gyvenusiam 44 metus, jam kelia nuostabą tai, kad gyvenamajai statybai nėra protingai išnaudojama Smiltynė. Tuo metu prie pat uosto kyla biurai ir netgi butai.
„Uostas yra pramoninė teritorija. Neturime galimybės čia krauti vien tik ramunėlių arbatos. Krovinį atsikovoti sunku”, – pabrėžė A. Vaitkus, pridurdamas, jog be uosto Klaipėda būtų tik eilinis miestelis.
Jo teigimu, pasaulyje esama ne tik tokių atvejų, kai uostai užleidžia miestus gyventojams, bet ir atvirkštinių. Pavyzdžiui, Helsinkyje konteinerių krovai buvusi „nunešta” dalis gyvenvietės.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas patikslina, jog net ir ten, kur uostai miestų centruose užleidžia šimtus hektarų, nėra kalbama apie uosto sumažinimą – tik apie plėtrą. Tam supilamos salos ar užpilamos įlankos – tai numatyta Rygoje, Hamburge, Amsterdame.
Nei už, nei prieš
Anot S. Dobilinsko, jei ne uostas, klaipėdiečiai gal neturėtų kur užsidirbti naujiems butams. Svajones apie gyvenimą iš turizmo uosto vadovas nukerta primindamas, jog mūsų šalyje sezonas – tik trys mėnesiai.
Net 44 proc. bendrojo vidaus produkto, sukuriamo Klaipėdoje, yra susieta su uostu, čia dirba tūkstančiai žmonių. Su tokiais solidžiais skaičiais, pabrėžia ir A. Vaitkus, nesiskaityti negalima.
Be to, namų statyba yra greiti pinigai, atsiperkamumas – net keletas kartų, bet uostas – ilgalaikė investicija.
Beje, S. Dobilinskas akcentavo, kad „Laivitės” teritorijos vizijų klausimu yra tiesiog daug politikuojama.
„Šiandien šiai teritorijai galioja detalusis planas, patvirtintas 2003 metų pavasarį. Pagal jį numatytas laivų remontas, krantinių statyba ir daug kitų dalykų. Sakyti, kad direkcija yra už ar prieš verslininkų planus – pigus politikavimas. Direkcijos nuostata – pirmiausia reikia keisti detalųjį planą, kuris buvo mūsų aprobuotas, bet jį priėmė Klaipėdos miesto taryba.
Neieškokim draugų ar priešų – reikia dirbti pragmatinį darbą, kuris apibrėžtas mūsų šalies teisės aktais, ir bus nustatyta, galima čia statyti gyvenamuosius namus ar ne”, – aiškino S. Dobilinskas.
Uosto ir Susisiekimo ministerijos atstovai bei Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius šiame kontekste vienaip ar kitaip pamini ir giliavandenį uostą.
„Kodėl nesprendžiamas giliavandenio uosto klausimas, jei kalbame apie dalies uosto teritorijos atidavimą?” – retoriškai klausė A. Vaitkus.
Idėjos – iš Sąjūdžio
Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, „Memelio miesto” projektas yra įdomus ne tik patiems verslininkams, bet ir visam miestui. Priešingame Danės krante, kur buvusi gamybinė „Klaipėdos laivų remonto” teritorija virsta pramogine, esąs puikus pavyzdys. Prielaidos ir „Laivitės” teritorijoje atsirasti pramogoms ar net gyvenamajai statybai esančios geros, o ne toks siauras kelias prie vandens miestiečiams būtų tikrai priimtinas.
Gyventojai, kaip ir miesto politikai, R. Taraškevičiaus manymu, verslininkų idėją palaikys. Uostas, netekęs šios teritorijos, taip pat esą neturėtų nukentėti, nes krova ten nevykdoma, o naujieji šeimininkai nemato ir laivų remonto perspektyvos.
„Su ankstesniu susisiekimo ministru Petru Čėsna neformaliai yra kalbėta apie šią idėją, ir buvo palaikymas. Teko kalbėti ir su dabartiniais ministerijos vadovais – jie nėra užsispyrę. Manau, tikrai rasime bendrą sprendimą”, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo R. Taraškevičius, beje, būsiantis rytoj Strateginio planavimo komitete svarstomo klausimo pranešėju.
R. Taraškevičius paneigė bet kokias kalbas apie uosto ir miesto priešpriešą – tai yra vienovė, o ne dvi atskiros pusės. Uosto indėlis į ekonomiką, miesto infrastruktūros gerinimą esąs didžiulis.
Klaipėdos apskrities viršininkas V. Rinkevičius pastebi, kad „Memelio miesto” projektas į naudą būtų ir miestiečiams, ir turistams, ir pačiam uostamiesčio įvaizdžiui.
„Apskritis yra davusi pritarimą šiems ketinimams, tik klausimas yra formalus – teritorija priklauso uostui. Be šios teritorijos priklausomybės uostui kitų priežasčių įgyvendinti projektui nėra”, – sakė viršininkas.