Namų renovacija labiausiai buksuoja Kaune

Laikinajai sostinei nosį šluosto net provincija, kurioje jau įgyvendinami Lietuvai dar neįprasti projektai

Pernai Vyriausybės įteisinta būsto modernizavimo programa daugiabučių namų gyventojai tik pradeda naudotis. Jie nedrąsiai ima paskolas ir keikia valdžią už netesimą pažadą kompensuoti 30 proc. renovavimui išleistų pinigų. Nors kai kurie politikai abejoja, ar verta renovuoti senus daugiabučius namus, tačiau jau atsirado drąsuolių, kurie daugiabučio remontui iš banko pasiskolino milijoną litų.

Pirmauja Panevėžys

Lietuvoje įpusėjo antra būsto atnaujinimo programa. 1996-2004 metais šalyje įgyvendintas Energijos taupymo būste demonstracinis (ETBD) projektas, kurį finansavo Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (Pasaulio bankas) ir valstybė. Įgyvendinus projektą, atnaujinta 730 pastatų, investuota 70 mln. Lt.

2005 metų pabaigoje Vyriausybė paskelbė daugiabučių namų modernizavimo programą. Per metus parengta 218 investicinių projektų – tiek namų jų gyventojai pasirengę atnaujinti arba jau atnaujino pastatus. Bendra investicijų suma – apie 81 mln. litų.

Programą koordinuojančios „Būsto agentūros” direktorius Valius Serbenta sakė, kad 55 namų remontas pabaigtas, investuoti 8 mln. litų. „Iš šių namų tik vienas yra Kaune, kuriame labai vangiai ryžtamasi pradėti namų renovavimą”, – sakė jis.

Lyderis šioje srityje – Panevėžys. „Mieste dabar atnaujinami net 65 pastatai, bus investuota 12,5 mln. litų. Panevėžyje jau pabaigti 37 projektai”, – sakė V.Serbenta. Tuo tarpu Kauno regione patvirtinti 24 investiciniai projektai, į kuriuos planuojama investuoti 9,2 mln. litų. „Mes domimės, kodėl Kauno gyventojai neaktyvūs. Tačiau aiškaus atsakymo nerandame”, – pripažino V.Serbenta.

Ne visi pritaria

„Renovuotose namuose sumažėja išlaidos šildymui. Be to, tokiuose namuose pakyla butų kainos. Jos šokteli iki 20-30 proc., o kai kada pasiekia ir naujo statybos būsto vertę”, – teigė V.Serbenta.

Šiemet daugiabučiams atnaujinti Vyriausybė skyrė 9 mln. litų, tačiau kol kas panaudoti tik 2 mln. Kitais metais numatyta tam skirti 15 mln. litų.

Tuo tarpu valdžios atstovai

suabejoja, ar verta renovuoti senus daugiabučius namus. „Patogiau senus ir skylėtus daugiabučius būtų nugriauti, o ne renovuoti”, – penktadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstoma Nacionalinės energetikos strategija, sakė Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius.

Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė irgi pritarė, kad „chruščiovinių namų neverta renovuoti”. Ji siūlo visų pirma pasirūpinti viešas paslaugas teikiančių įstaigų (ligoninių, vaikų darželių, mokyklų) renovacija. Pasak B.Vėsaitės, dabar vėjais paleidžiama 40 proc. šilumos.

Žemaičių iššūkis

V.Serbenta kaip ryškiausią įgyvendintą projektą nurodė renovuotą namą Plungėje. Dar 1966 metais statytas penkiaaukštis atrodo lyg naujas pastatas. „Tai vienas įdomiausių ir pirmas tokio masto investicinis projektas regione. Gyventojai į namo remontą investuos 1,3 mln. litų. Ten pakeista viskas, kas įmanoma. Palyginimui – į kitus 55 renovuotus namus Lietuvoje investuoti 8 mln. litų”, – sakė V.Serbenta.

Dažniausiai gyventojai keičia langus, stiklina balkonus, atnaujina stogo dangą, šiltina sienas. Daugiabučiame Plungėje akmens vata apšiltinti stogas, fasadas, rūsio perdanga, pakeista stogo danga, skardiniai elementai, langai, balkonų durys, visi inžineriniai tinklai, vandens, šildymo sistemos, įrengtas naujas šilumos punktas.

„Susimetė” milijoną

Minėto Plungės daugiabučio gyventojas Zigmas Šakinis sakė, kad 2564 kv. m. gyvenamojo ploto 55 butų namo kompleksiškas renovavimas kainuos 1,3 mln. litų.

„Vieno kv. m. renovavimo kaina – 510 litų. Vyriausybės programa skelbia, kad padengia iki 30 proc. renovacijos išlaidų, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Vyriausybė padengia tik iki 65 litų už kv. m. renovavimo išlaidas. Mums valdžia kompensuos 166 tūkst. litų, o 30 proc. nuo 1,3 mln. litų būtų 390 tūkst. litų. Vyriausybė taip pat kompensuoja 10 proc. pradinio įnašo socialiai remtinoms šeimoms”, – sakė Z.Šakinis, didžiuodamasis, kad tai pirmas daugiabutis Lietuvoje, kuris visiškai atnaujintas pačių gyventojų lėšomis.

(Pirmasis Lietuvoje kompleksiškai atnaujintas daugiabutis yra Vilniuje. Namo atnaujinimas kainavo 1,5 mln. litų, tačiau net 50 proc. išlaidų padengs Savivaldybė.)

Anot Z.Šakinio, 50 kv. m. butui namo renovavimas kainuos apie 25 tūkst. litų. Beveik visi gyventojai pasiėmė banko paskolas ir mokės 4,86 proc. metinių palūkanų. Pasiėmę paskolas 20 metų kas mėnesį bankui mokės apie 170 litų. „Šiemet šilumos poreikis yra dvigubai mažesnis nei ankstesnius trejus metus”, – sakė jis

Namo bendrijos pirmininkė Danutė Petrošienė sakė, kad tai buvo labai sunkus procesas. „Tam bendrija turi turėti reikalus išmanantį pirmininką, buhalterį ir teisininką. Kitaip nieko neišeis”, – mano ji.

Šiame name tik vienas gyventojas nesutiko prisidėti prie renovavimo. „Gegužės mėnesį, kai reikės pradėti mokėti bankui, jį paduosime į teismą ir taip reikalausime mokėti už renovavimą”, – sakė D.Petrošienė.

Kauniečiai nesiryžta imti didelių paskolų

„Būsto agentūros” Kauno padalinio vyresnioji konsultantė Jolita Maženienė sakė, kad Kaune iki šiol renovuotas tik vienas namas. Partizanų g. 88 gyventojai į remontą investavo 119 tūkst. litų, o Vyriausybė jiems kompensavo beveik 33 tūkst. litų.

Tačiau atsiranda ir daugiau aktyvesnių bendrijų. Baltijos g. 36 gyventojai į namo renovavimą investuos 395 tūkst. litų, Pašilės g. 46 gyventojai investuos 149 tūkst. litų. Tačiau kauniečiai nesiryžta kompleksiškai atnaujinti namų.

Erzina popierių tvarkymas

Pašilės g. 36 namo, kuriame yra 61 butas, bendrijos pirmininkė Regina Vasiliauskienė sakė, kad jai namo renovavimas kainavo daug jėgų ir nervų. „Visur atsiranda piktų, viskuo nepatenkintų žmonių. Ypač sunku sutvarkyti dokumentus. Man reikėjo apeiti penkias institucijas, kad gaučiau pažymas apie gyventojų skolas. Bankas pamatė, kad vienas žmogus skolingas 27 centus, ir jau neduoda paskolos. Vienos pažymos galioja 3 mėnesius, kitos – pusę metų”, – pasakojo moteris.

Blokinio namo renovacija kainuos 149 tūkst. litų, Vyriausybė kompensuos 30 proc., o patiems gyventojams reikės sumokėti apie 94 tūkst. litų. Kiekvienas butas bankui kas mėnesį mokės 20-30 litų.

„Apšiltintos galinės sienos, pakeistas šalto ir karšto vandens vamzdynas, laiptinių ir rūsių durys, hermetizuotos siūlės”, – rodė R.Vasiliauskienė, pažymėjusi, kad gyventojai turi pretenzijų darbus atlikusiai bendrovei „Orlista”. „Ji turėjo hermetizuoti siūles, bet jas tik užtepė juodu bitumu. Dabar namas negražiai atrodo”, – mano ji. Moteris sakė, kad dar pasikeitė bute langus. „Anksčiau bute buvo kaip šaldytuve, dabar jau per karšta, nors šilumos sunaudojame kur kas mažiau”, – sakė ji.

Svariai paremia tik kelios savivaldybės

Būsto atnaujinimą remia kai kurios savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilnius tam šiemet skyrė 2 mln. litų, Klaipėda – 1 mln.

Sostinės programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” yra pirmoji tokia Lietuvoje. Šiemet tikimasi renovuoti 30 namų. Penkios bendrijos jau atnaujino daugiabučius. Šiemet Vilniaus miesto taryba nusprendė teikti didesnę paramą būstą atnaujinančioms bendrijoms. Anksčiau buvusi parama po 50 litų vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto padidinta iki 100 litų.

Kaune veikia Daugiabučių namų savininkų bendrijų (toliau DNSB) rėmimo fondas, tačiau jis tik iš dalies remia daugiabučių renovaciją. Liberalų ir centro sąjunga siūlo į kitų metų biudžetą įtraukti ir išlaidas daugiabučių renovacijai, tačiau vargu ar Taryba tam pritars.