Užbaigtos aukščiausios klasės sandėlių centro „Kaunas Terminal” statybos
Biurokratines kliūtis įveikusi Kauno laisvoji ekonominė zona vakar pristatė pirmąjį projektą – 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto logistikos centrą „Kaunas Terminal”. Kur kas anksčiau ledus pramušusios Klaipėdos LEZ jau ūžia keliolika objektų, pritraukta beveik milijardas investicijų.
Užpildė laisvą nišą
Pirmąjį objektą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) užbaigusios statybų bendrovės „YIT Kausta” generalinis direktorius Antanas Butkus pabrėžia, kad viena pelningiausių nekilnojamojo turto sričių – sandėliavimo patalpų statybos.
„Aukščiausios klasės logistikos sandėlių rinką dar galima laikyti apylaisve niša, o ypač tokio objekto reikėjo Kaune – logistikos, pramonės ir mokslo miesto prieigose”, – sako bendrovės, tokius objektus statyti planuojančios dar ir Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, vadovas.
Iki metų pabaigos bendrovė planuoja užbaigti 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto logistikos centro „Kaunas Terminal” pirmąjį statybų etapą, į kurį investuota per 50 mln. litų. Terminalą planuojama išplėsti iki 50 tūkst. kvadratinių metrų – papildomame 4,4 hektaro žemės sklype kompleksas bus statomas pagal konkrečius nuomininkų poreikius.
Ilgalaikes nuomos sutartis „YIT Kausta” pasirašė su dviem klientais: Suomijos logistikos paslaugų tiekėjos „Finland Post Logistics” antrine bendrove „Combifragt Lietuva” (13 tūkst. kvadratinių metrų) ir knygų leidybos bei prekybos įmonių grupe Baltijos šalyse „Alma littera” (5 tūkst. kvadratinių metrų).
Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius ir valdybos narys, džiaugiasi, kad kolegos Kauno LEZ pagaliau išsijudino.
„Jie dėjo daug pastangų, bet pradeda veiklą tik dabar. Kaltinti galima tik valstybines institucijas, nes nebuvo pakankamai paramos”, – „Kauno dienai” sakė P.Vasiliauskas, per kelerius darbo metus Klaipėdos LEZ pritraukęs jau beveik 1 milijardą litų investicijų ir palaiminęs keliolikos objektų statybas. Klaipėdos LEZ šiuo metu dirba per 3 tūkst. žmonių.
Gerų sandėlių dar trūksta
Rinkdamiesi sandėliavimo patalpas potencialūs jų nuomininkai paprastai kelia panašius reikalavimus: dairosi objekto geroje vietoje – greta strateginių, magistralinių kelių, jiems aktualu, kad pastatai būtų gerai matomi nuo artimiausio greitkelio, kad būtų patogu prie jo privažiuoti. Apsisprendimą lemia ir darbo jėgos pasiūla regione bei techninės pastato charakteristikos – sandėlio plotis, aukštis, gylis, kolonų išdėstymas, įranga, šildymas ir vėdinimas.
Transporto ir logistikos sektoriaus poreikiai, anot A.Butkaus, dar nėra patenkinti – tokių A klasės sandėliavimo plotų Lietuvoje yra labai mažai.
„Transporto sektorius labiausiai augina šalies bendrąjį vidaus produktą, todėl skubame pateikti produktą, kurio dabar labai reikia”, – apie aukso gyslą prabilo ir Artūras Vilimas, bendrovės Nekilnojamojo turto verslo direktorius. Jis skaičiuoja, kad 2004 metais tarptautinių pervežimų rinka ūgtelėjo vos 8 procentais, o 2005 metais – daugiau nei 40 procentų, panašaus augimo laukiama ir šįmet.
Logistikos objektų paklausą labiausiai lemia Lietuvos ekonomikos augimas, ją didina ir Vakaruose brangstančios logistikos paslaugos – šio sektoriaus bendrovės perkelia sandėlių centrus į pigesnės darbo jėgos šalis. Lietuvos rinką itin gausiai žvalgo Skandinavijos investuotojai. Logistikos objektų užmiestyje dairosi ir juos mieste turinčios bendrovės – žemės sklypai brangsta, verčiau juos parduoti ar pritaikyti kitokiems projektams. Dar vienas objekto užmiestyje privalumas – patogus susisiekimas, išvengiama spūsčių.
Anot ekspertų, gerų sandėliavimo patalpų trūksta visoje Lietuvoje – industriniai parkai jau kuriami Panevėžyje, Šiauliuose. Šįmet visoje Lietuvoje jau pastatyta per 800 tūkstančių kvadratinių metrų sandėliavimo ploto, iš jų aštuntadalis – Kauno regione, maždaug tiek ir aplink Vilnių.
Linkę nuomotis, o ne statytis patys
„YIT Kausta” duomenimis, naujos statybos sandėliavimo patalpų nuomos kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje: nuo 4,5 iki 5,5 euro už vieną kvadratinį metrą per mėnesį. Skirtumą lemia derybų menas, logistikos terminalo vieta, infrastruktūra, patalpų išdėstymas, atitikimas A klasės standartus. Lietuvoje sandėliavimo patalpų nuomos kainos sudaro maždaug 15 – 20 litų už kvadratinį metrą. Naująjį objektą „YIT Kausta” išnuomojo už 17 litų už kvadratinį metrą per mėnesį. Bendrovės apyvarta šįmet turėtų pasiekti 300 mln. litų.
Pasak A.Vilimo, potencialūs sandėlių naudotojai linkę nuomotis juos, bet neinvestuoti į nekilnojamąjį turtą. Investicines lėšas jos yra linkusios naudoti tiesioginio verslo plėtrai, nes jis garantuoja didesnę grąžą negu nekilnojamojo turto kainų augimas. Be to, niekada negali būti tikras, kad pastatų vertė nuolat augs – ji gali ir menkėti.
Kai kurios bendrovės vis dėlto bando pačios vystyti logistikos projektus: nusiperka sklypus, tačiau ne vienos iš jų planai stringa dėl projektavimo, įvairių biurokratinių subtilybių. Nelengva surasti ir gerą rangos bendrovę, nes jos dabar yra labai užsiėmusios ir nepigios. O pasamdęs bet ką negali būti tikras, kad nekilnojamasis turtas bus geros kokybės ilgą laiką.