Europos fondų paramos panaudojimas seksualinėms mažumoms – paslaptis

Seminarai ir tyrimai

„Kodėl visiems rūpi, kur mes padėsime savo 1,5 milijono litų, tačiau niekam neįdomu, kaip bus panaudoti kitų projektų dešimtys milijonų?” – „Ekstra žinioms” guodėsi Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.

Lietuvos gėjų lyga gavo apie 1,5 milijono litų Europos bendrijų fondų paramos. Už juos bus siekiama lygesnių seksualinių mažumų teisių bei lygių galimybių darbe.

Gėjai gana abstrakčiai skelbia, jog už šiuos pinigus bus sukurtas interneto portalas, gėjams rengiami įvairūs kursai, o visuomenei bei darbdaviams – seminarai, taip pat atliekami sociologiniai tyrimai, užsakomos radijo laidos.

„Negalime sakyti!”

„Ekstra žinios” pabandė išsiaiškinti, kiek šie darbai kainuoja. Tačiau paaiškėjo, kad gauti tokią informaciją kone neįmanoma.

„Aš negaliu jums pasakyti, kiek kainuos sociologiniai tyrimai”, – „Ekstra žinioms” atvirai pareiškė viena iš projekto koordinatorių Skirmantė Česienė.

„Tai kaip čia jums dabar – viską išvardyti?” – klausimą apie pinigus juokais bandė nuleisti ir pats gėjų lygos vadas V.Simonko.

„Mes neprivalome skelbti šių skaičių”, – jam antrino gėjams internetinį portalą įrengti turinčios bendrovės „Gaumina” vadovas Darius Bogdžiūnas.

Pasikvietė ir kontrolierius

Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos atstovė Nijolė Mackevičienė iš karto ėmė priekaištauti, kodėl žurnalistai domisi tik pinigais, o ne projekto idėja ir teigiamu jo poveikiu.

Lietuvos gėjai į pagalbą sprendžiant jų diskriminacijos klausimus pasikvietė ir dar vieną bendrininką – Seimo lygių galimybių kontrolierius.

Ši tarnyba rengs seminarus darbdaviams bei visuomenei. Vis dėlto pavyko sužinoti, kad 16 tokių seminarų kainuos per 14 tūkst. litų.

Tačiau kaip bus panaudoti likę pinigai, neskelbiama.

Ar įmanoma įtikinti?

Viena iš gėjų iniciatyvų – šviečiamieji ir mokomieji seminarai darbdaviams. Tačiau patys verslininkai į šią idėją žiūri kritiškai.

Pavyzdžiui, bendrovės „Anykščių vynas” direktoriaus pavaduotojas Ričardas Armonavičius tikina, kad gėjai žengia per dideliais žingsniais.

„Tai – skausminga ir jautri tema. Supraskim vieną dalyką – darbdavys gali būti visiškai tolerantiškas seksualinėms mažumoms, tačiau kaip tuo įtikinti kolektyvą?

Juk kitiems darbuotojams neįsakysi toleruoti gėjų, jei jis to daryti nenori. Manau, gėjams reikia po truputį šviesti visuomenę, o ne žengti iš karto tokiais dideliais žingsniais. Ir seminarai greičiausiai čia nepadės”, – kalbėjo jis.

Kalba ne tą, ką reikia

Bendrovės „IF draudimas” verslo direktorius Saulius Paleckis prisipažino, kad tokių seminarų jie nelankysią: „Mums jie nėra aktualūs. Darbuotojus ir taip vertiname pagal kvalifikaciją, o ne pagal kitus kriterijus”.

Panašios nuomonės buvo ir kiti kalbinti verslininkai. Anot jų, tokios diskriminacijos, kokią bando pavaizduoti patys gėjai, nėra. „Jei jie mažiau kalbėtų apie savo seksualinę orientaciją, o geriau dirbtų, nuo to būtų geriau visiems”, – sakė savo pavardės nepanoręs skelbti verslininkas.

www.ekstrazinios.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.