Išsaugoti ryšius gali padėti ir simboliai

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Sugrįžimo dieną, kuri primintų užsienyje gyvenantiems tautiečiams, kad jie laukiami Tėvynėje

Originalų būdą, kaip priminti lietuviams, išvykusiems į kitas šalis, kad jų laukia Lietuva, sugalvojo Seimo narys Petras Auštrevičius. Jis pasiūlė gruodžio 18-ąją minimą Tarptautinę migranto dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir pavadinti Sugrįžimo diena. Tokia Atmintinų dienų įstatymo pataisa įregistruota Seime.

Daug kas šią iniciatyvą įvertino skeptiškai, o Seimo opozicija jos nepalaikė. Vis dėlto svarstant šį klausimą Seime praėjusią savaitę, priimtas bendras sprendimas šį projektą dar tobulinti. P.Auštrevičius, Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis, džiaugiasi, kad dar liko vilties, jog idėja nebus palaidota.

„Tokį pasiūlymą pateikti mane paskatino vis didėjanti lietuvių emigracija. Juk nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą jau paliko apie 400 tūkst. gyventojų. Reikia ieškoti būdų, kaip sukurti ryšių palaikymo su po visą pasaulį išsisklaidžiusiais lietuviais sistemą. Manau, kad tai padaryti gali padėti ne vien televizija, radijas, sekmadieninės lietuvių mokyklos, įvairios kitos akcijos, bet ir bendri simboliai”, – aiškina P.Auštrevičius.

Jis įsivaizduoja, kad Tarptautinę migranto dieną pavertus Sugrįžimo diena ji taptų priminimu užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams, jog Tėvynė Lietuva jų laukia, į ją visada galima sugrįžti, kad esame viena tauta, nesvarbu, kur gyvename. Parlamentaras įsitikinęs, kad ne vien racionalūs dalykai, bet ir simboliai žmogaus gyvenime turi nemažą reikšmę.

„Panašiai yra ir kitose šalyse. Airijos prezidentė, artėjant šv. Kalėdoms, savo lange uždegė žvakutę kaip kelrodį, kviečiantį kiekvieną airį sugrįžti į gimtąją šalį. Tai ne kas kita, kaip simbolis, bet jis labai prasmingas”, – pateikia pavyzdį politikas.

Jis piktinasi, kad opozicija kritikuoja, bet pati nieko nedaro migracijai pažaboti: „Emigracijos problemoms skiriamas nepakankamas dėmesys, vykdomų priemonių taip pat negana. Dar vasaros pradžioje Seimas priėmė rezoliuciją dėl Išeivijos komiteto ar pakomitečio kūrimo, už ją balsuota, jai pritarta. Tačiau iki šiol ji guli stalčiuje, visiškai nieko nepadaryta”.

Planai minėti Sugrįžimo dieną sulaukė ir tų, kuriems ji skirta, dėmesio bei komentarų. Internete galima rasti pačių įvairiausių atsiliepimų: ir teigiamų, ir neigiamų. „Kam reikia tos dienos? Niekas juk vis tiek nesugrįš į šalį, kur mokamas minimumas ir neužtenka pinigų pragyvenimui”, – rašo Olga. Kitas internautas ironizuoja, kad geriau jau paskelbti vergovės panaikinimo dieną, nes Lietuvoje dirbančiųjų dauguma yra vergai, ariantys už menką atlyginimą.

„Viena diena sugrįžimui, likusios 364 – išvažiavimui”, – nelinksmai šmaikštauja kitas. Dar vienas tautietis samprotauja, kad niekur pasaulyje nėra taip gerai, kaip Tėvynėje, ir šia proga siūlo prisiminti grįžusio į Lietuvą V.Kavoliaus žodžius, jog žmogus savo tautoje jaučiasi kaip žuvis vandenyje.

„Ko ten grįžti, ar už minimalią algą arti?” – pyksta svetur gyvenantis lietuvis. „Išvažiavau 55 metų amžiaus ir nesigailiu nei kiek”, – sako kitas. Žmonės ragina politikus, užuot skelbus visokias dienas, pasirūpinti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėtų, tada nereikės raginti grįžti. Kiti siūlo labiau rūpintis likusiais Lietuvoje, kad dar daugiau žmonių neišvažiuotų.

„Kaip numirėliui vitaminai”, – įvertino iniciatyvą žodžio kišenėje neieškantis lietuvis. Kai kurie ją vadina paprasčiausiu populizmu. „Koks čia sugrįžimas? Visur gerai, bet namuose (Lietuvoje) dabar prastai”, – rašo Darius. Kiti siūlo vietoje sugrįžimo švęsti išvažiavimo dieną arba dvigubos pilietybės panaikinimo.

Ši problema po Konstitucinio Teismo išaiškinimo taip pat kelia nemenką sumaištį tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, žmonės jaučiasi nesaugūs, pikti, stringa pradėti dokumentų tvarkymo procesai. Tai jų sugrįžti į Tėvynę irgi neskatina.