Didelės paslaptys dėl STT ištirtų bylų

Kol Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas Jordanijoje atstovavo Lietuvai su korupcija kovojančių valstybių konferencijoje, „Lietuvos žinios” domėjosi, ar tikrai STT Vilniaus valdyba per 9 šių metų mėnesius neištyrė nė vienos bylos

LŽ šaltinis Seime pasakojo Vilniaus apygardos prokuratūroje sužinojęs, kad „keletas baudžiamųjų bylų teismą pasiekė tik tada, kai praradęs kantrybę prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius „trinktelėjo kumščiu į stalą”.

Dirba – nedirba?

Vilniaus apygardos prokuratūra, kaip tai numato įstatymai, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamus tyrimus. Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio klausėme: ar tiesa, kad STT Vilniaus valdybos tyrėjai per tris metų ketvirčius neištyrė nė vienos bylos?

– Jūsų žinios netikslios. Iki šios dienos STT pareigūnai teismui perdavė 8 ar 9 bylas, – atsakė prokuroras.

– Tačiau vyriausiasis prokuroras nuo politikų neslėpė, jog ši tarnyba dirba lėtai.

– Tai, apie ką jūs kalbate, gal tęsėsi iki rugsėjo. O dabar Vilniaus padalinys teismui perdavė bylų. Kalbu apie tas, kurių tyrimą kontroliuojame. Dalį bylų kontroliuoja Generalinė prokuratūra.

Pasak Mikelionio, kol nebuvo įkurtas STT Vilniaus padalinys, centrinio padalinio darbą kontroliavo Generalinė prokuratūra. Sukūrus Vilniaus valdybą, dalis tyrėjų perėjo į ją.

„Vidaus reikalas”

Kad STT darbo vaisiai – didelė paslaptis, supratome paskambinę Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai. Jis neatsakė į klausimą, kiek šiais metais STT ištyrė ir teismui perdavė bylų.

„Tai – prokuratūros ir STT vidaus reikalas”, – nukirto.

Argi ištirtų bylų skaičius – valstybės ar tarnybos paslaptis, o Generalinė prokuratūra – ne STT kontroliuojanti institucija? Į šį klausimą vyriausiasis prokuroras atsakyti taip pat nenorėjo.

STT atstovas spaudai Bernardas Gailius „Lietuvos žinių” žurnalistei atskleidė, jog STT „jau vakar žinojo, kad laikraštį domina jų darbas”.

„Turiu jus nuvilti, – sakė Gailius. – Jūsų šaltinio teiginys, neva STT neištyrė nė vienos bylos, nepasitvirtino. Per 11 šių metų mėnesių STT Vilniaus valdyba teismui perdavė 7 bylas”.

Tai daug ar mažai? Prokuroras Mikelionis, diplomatiškai paaiškinęs, kad „STT nėra ta institucija, kuri vien tik ikiteisminius tyrimus atlieka”, retoriškai paklausė: „O kas užsiima nusikaltimų prevencija?”

Iš tiesų – kas? Mat pagal korupcijos lygį Lietuva – trečia nuo galo Europos Sąjungos valstybė.

Premjeras susirūpino

„Transparency International” neseniai paskelbė nustačiusi 2006 metų Korupcijos suvokimo indeksą (KSI). Lietuva į KSI tiriančių valstybių sąrašą įtraukta 2000 metais. Nuo to laiko mūsų valstybei dar nepavyko peršokti 5 balų kartelės. Pagal KSI tyrimo sistemą, balai skaičiuojami nuo 0 iki 10. Nulį balų surinkusi šalis – absoliučiai korumpuota, o 10 balų reiškia minimalų korupcijos lygį.

Šiemet Lietuvos KSI yra 4,8. Iš 163 tyrime dalyvavusių valstybių užėmėme 46 vietą ir atsidūrėme tarp korumpuočiausių Europos Sąjungos valstybių. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje. Premjeras Gediminas Kirkilas net pažadėjo, kad atsistatydins, jeigu po metų padėtis nepagerės.

Kiekis ar kokybė

Gal ilgai ir kruopščiai triūsę STT Vilniaus valdybos agentai iš korupcijos liūno į krantą išvilko 7 „stambias žuvis”?

Mikelionio paprašėme prisiminti, kokius rezonansinius nusikaltimus vilniečiai šiemet ištyrė. Prokuroras ilgokai vartė bylas.

„Viena gražesnių bylų – šiemet vasarą sulaikyti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato ir „Aro” rinktinės pareigūnai, o baudžiamoji byla jau perduota teismui, – prokuroras gyrė tyrėjus. – Dar viena byla – dėl kalėjimo prižiūrėtojų…”

Liepos 11-ąją agentai su įkalčiais sulaikė Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio specialistą Milgedą Aleksandravičių ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” kovotoją Aleksandrą Šatochiną ir dar keletą civilių asmenų.

Ar minėtus nusikaltimus galima laikyti sunkiais, asmenims ar valstybei padarytą žalą – didele, o visų 7 bylų herojai atsidurs už grotų?

Prokuroras paaiškino, kad išaiškintiems nusikaltėliams laisvės atėmimo bausmė negresia. Mat Baudžiamajame kodekse įtvirtinta nuostata, jog pirmąkart nesunkiai nusikaltusiems asmenims laisvės atėmimo bausmė neskiriama. Nusikaltę pareigūnai ar tarnautojai tik nušalinami nuo tarnybos.

Sunkiu nusikaltimu laikomas kyšio paėmimas dideliu mastu; pagal galiojančius įstatymus didelis kyšis tas, kuris viršija 30 tūkst. litų. Visuomenė seniai juokauja, kad tokio dydžio dovanos Lietuvoje seniai traktuojamos kaip „abonentinis mokestis”, kurio rinkimas Baudžiamajame kodekse neapibrėžtas, todėl korupcijos tyrėjų nedomina.

Pripažįsta „struktūrų nepajėgumą”

Pirmadienį Jordanijoje prasidėjo Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją valstybių dalyvių konferencija. Tai pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis renginys. Be STT vadovo, renginyje dalyvavo teisingumo ministras Petras Baguška, Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Stanislovas Liutkevičius, Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė.

Konferencijos išvakarėse Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų (JT) konvenciją prieš korupciją. Lietuvos atstovai konvenciją pasirašė prieš trejus metus. Kaip pranešė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Dainius Radzevičius, Lietuva įsipareigoja bendradarbiauti su kitomis ją pasirašiusiomis šalimis. Konvenciją pasirašė 141 šalis, o ratifikavo – 40.

Teisybę rėžti įpratęs ministras Baguška tarptautinėje konferencijoje pagyrė Lietuvos „antikorupcinę teisinę bazę”, kuri esanti „pakankamai gera”, kad ja „sektų ir kitos šalys”.

Teisingumo ministras Baguška buvo įsitikinęs, kad konvencijos ratifikavimas Lietuvai padės „imtis veiksmingų kovos su korupcija priemonių”.

Tačiau pasak Teisingumo ministerijos pranešimo spaudai, „trūksta balanso tarp valdininkų atsakomybės ir atskaitomybės bei didelių valdininkų galių”. Be to, anot ministerijos, „pripažįstamas teisėtvarkos struktūrų nepajėgumas (ir nenoras) kovoti su korupcijos faktais”.

Ketino sekti advokatus?

Pernai „Lietuvos žinios” rašė apie STT kurtą ir Vidaus reikalų ministerijai bei Seimui pateiktą Nacionalinės kovos su korupcija programos projektą.

Programos autoriai siūlė „tobulinti operatyvinių veiksmų taikymo galimybes advokatų atžvilgiu, atsižvelgiant į advokato veiklos ypatumus, o ypač advokato kliento paslapties neatskleidimo, lojalumo klientui ir kitus principus”. Ketinta „parengti instrukciją dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelių ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas”.

Tai papiktino šalies advokatus. Lietuvos advokatų tarybos (LAT) pirmininkas Rimas Andrikis anuomet stebėjosi: „Stiprios demokratinės teisinės valstybės jokiomis aplinkybėmis nesiima represijų prieš advokatus. Įsigalėjusi korupcija nepakankamas pagrindas pradėti sekti gynėjus, klausytis jų ir klientų pokalbių ar advokatus versti slaptųjų tarnybų bendradarbiais. Taip būna tik skurdžiose, nykiose policinėse valstybėse – tokiose kaip Pakistanas, Iranas. Kaip galima į tokias lygiuotis?”

„Manau, kad pareigūnai mažiausiai galvojo, kas laukia jų pačių. Dažniausiai būna taip: dirbti tingisi, o juk visuomenė laukia kovos su korupcija rezultatų. Tuomet ir svarstoma, kaip palengvinti darbą, – svarstė Andrikis. – Dar užsinorės pareigūnai, kad nusikaltėliai surinktų po maišą jų pačių nusikaltimų įrodymų ir prisistatytų į komisariatus… Mūsų policija – gausiausia Europoje, o darbo rezultatai – prasčiausi”.

Lietuva policine valstybe netapo, advokatų pokalbių nesiklauso. Korupcijos lygis nesumažėjo.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Jancevičius nei pats, nei mums pasitelkus prokuratūros atstovą spaudai, į klausimus neatsakinėjo. Norėjome sužinoti, ar jį tenkina STT Vilniaus valdybos tyrėjų darbas? Ar iš tiesų bylos teismą pasiekė tik rudenį, įsikišus Jancevičiui.

„Nesu visagalis ir negaliu atsakyti už viską, kas tame pastate (STT – red.) darosi”, – sakė Jancevičius.

Viščiukus skaičiuoja rudenį

STT Vilniaus valdybos viršininkas Vaidas Skirmantas nesutiko su nuomone, kad agentai tinginiavo iki rudens ir sukruto tik prokuratūros vadovui „trinktelėjus į stalą kumščiu”. Nei pašnekovas, nei kiti valdybos darbuotojai „trinktelėjimo” negirdėję.

Skaičiuoti šių metų bylas viršininkas pradėjo nuo sausį teismui perduotos bylos (ją kuravo Generalinė prokuratūra – aut.) dėl dokumentų klastojimo pasienio Lazdijų rinktinėje. Gal pašnekovas turėjo omenyje seną, per R.Pakso skandalą (kai rinktinei vadovavo Renatos Smailytės pažįstamas Albinas Žymančius) pradėtą tyrimą? Skirmantas nei patvirtino, nei paneigė. Bylos aplinkybių neprisiminė.

Užtat pranešė, kad teismui atiduotos ne 7 bylos, o jau 11. Septynios buvo „iki gruodžio pirmosios”. Keletas bylų – rezonansinės. Teismas nagrinėja teisėjos Tarvainytės baudžiamąja bylą dėl dokumentų klastojimo; Milgedo Aleksandravičiaus – dėl turto prievartavimo ir savavaldžiavimo. Pastarasis su keletu kitų asmenų reikalvo 10 tūkst. litų kyšio neva už pagalbą išvengiant baudžiamosios bylos.

Iš viso šiemet, nesurinkus pakankamai svarių įrodymų, nutrauktas 21 ikiteisminis tyrimas. Pašnekovo nuomone, šis darbas nenuėjo veltui. Skirmanto vadovaujami pareigūnai išaiškino Seimo autoūkio automobiliais šunis vežiojusius politikus, atskleidė bankui įkeistų Turniškių kotedžų skandalą, o keletą valstybės tarnautojų „perdavė svarstyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai”. Keletas šiose istorijose įsipainiojusių herojų prarado pareigas.