Nevaisingas šeimas kausto baimė

Savų atžalų negalinčios susilaukti šeimos dažnai vengia atvirai išsakyti savo problemas ir kreiptis pagalbos į specialistus. Todėl padėti tampa vis sunkiau.

Kreipiasi pavėluotai

Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė Natalija Istomina apgailestavo, kad daug šeimų į specialistus kreipiasi per vėlai.

„Kai kurios poros dešimtmetį vaikšto pas savo gydytoją, kuris, kaip vėliau paaiškėja, taiko neteisingą gydymą. Įsisenėjusios problemos dar labiau apsunkina pagalbą nevaisingoms šeimoms”, – sakė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė.

Specialistų, galinčių konsultuoti nevaisingas šeimas, trūksta ne tik rajonuose. Net ir didmiesčiuose šeimos gydytojai ir ginekologai tam stokoja žinių ir kompetencijos.

„Apsilankiusios pirminės sveikatos priežiūros centruose, šeimos pagalbos negauna. Poroms liepiama nesijaudinti, nes žmonės neva dar jauni ir spės susilaukti vaikų. Turint omenyje, kad moters reprodukcijos amžius ribotas, delsti rizikinga”, – konstatavo N.Istomina.

Nori likti nežinomi

Lietuvos vaisingumo asociacija penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose surengė seminarus „Jei nesulaukiate gandrų…”. Renginių ciklą užbaigė penktadienį uostamiestyje vykęs seminaras, kurio tikslas – šeimoms suteikti naudingos informacijos apie nevaisingumo priežastis ir gydymo būdus.

N.Istomina pasidžiaugė, kad šiemet susitikti su specialistais į seminarus ateina kur kas daugiau šeimų nei prieš trejus metus. Tačiau žmonės vis dar baiminasi viešai pripažinti savo problemas ir apie tai pranešti kitiems.

„Besikreipiantieji pagalbos siekia likti nežinomi. Taip jie nori apsaugoti būsimą atžalą nuo aplinkinių, kaimynų, kad šie neįskaudintų vaiko, pranešę, jog jis gimė dirbtiniu būdu. Ir tai suprantama”, – pasakojo pašnekovė.

Trūksta specialistų

Dirbtinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje atlieka tik trys klinikos.

Specialistų teigimu, kasmet reikėtų atlikti apie 2 tūkst. procedūrų, tačiau atliekama dešimt kartų mažiau.

Dirbtinis apvaisinimas, kuris atliekamas tik Vilniuje ir Kaune, kainuoja 15 tūkst. litų. Dažniausiai prireikia trijų procedūrų, o tikimybė susilaukti kūdikio tėra 25 proc.

Klaipėdoje embriologų, kurie atlieka dirbtinio apvaisinimo procedūras mėgintuvėlyje, nėra.

Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių, dirbtinio apvaisinimo procedūrų valstybė nefinansuoja. Vienintelė išeitis nepasiturinčioms šeimoms – paskola.

Priežastys įvairios

Gydytojas akušeris – ginekologas Virginijus Diržauskas skubėjo paneigti įsivyravusią neteisingą nuomonę, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris.

„Nuo senų laikų gaji nuostata, kad moteris kalta, nes vyras visada pajėgus. Tačiau pastaruoju metu daugėja nevaisingų vyrų. Moterims priskiriama apie pusę visų nevaisingumą lemiančių priežasčių”, – sakė V.Diržauskas.

Kartais nustatyti patologijos negali net specialistai. Ištyrus abu partnerius paaiškėja, kad jie sveiki.

Sutrukdyti moteriai pastoti gali neišsivysčiusi gimda ar kiti įgimti defektai, kiaušintakių pažeidimai, uždegimai, infekcijos.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo nevaisingumo kenčia apie 8 proc. šeimų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.