Lietuvos ūkininkai džiaugiasi lobizmo nauda
Vakar Žemės ūkio rūmų slenkstį mynė tūkstančiai garbių svečių – ministrai, asociacijų atstovai ir paprasti ūkininkai būrėsi paminėti rūmų aštuoniasdešimtmetį. Ūkininkai džiaugėsi streikus, mitingus ir kelių blokadas iškeitę į lobizmo taktiką – civilizuotesnis problemų sprendimas, anot jų, užderi pakankamai skalsų biudžetą.
Mitingus keičia lobizmas
Sveikindamas Žemės ūkio rūmų bendruomenę Bronius Markauskas, jų pirmininkas, džiaugėsi sėkminga lobistine veikla. Žemdirbiai, anot jo, buvo pratę problemas spręsti ir kovoti dėl palankesnių sąlygų kraštutinėmis priemonėmis – kelių blokadomis, mitingais ir streikais.
„Džiugu, kad išmokome susikalbėti su valdžia, mums jau pavyksta išsikovoti konkurencingesnę aplinką veiklai derybomis”, – sakė B. Markauskas. Sėkmingo lobistinio darbo, anot jo, rūmų atstovai mokosi iš Pramonininkų konfederacijos, Pramonės ir amatų rūmų, kurie sugeba pasiekti tikslų nestreikuodami. Tačiau jie dirba sėkmingai, nes taikliai teikia įstatymų projektus, pataisas įstatymams.
Svarbiausi rūmų tikslai, anot jo, yra tinkamai atstovauti žemdirbių interesams, stiprinti žemdirbių savivaldų organizacijas ir kooperacijas žemės ūkyje, mokyti, konsultuoti ir šviesti žemdirbius. Daugiau dėmesio pastaruoju metu skiriama ne tiesioginei žemės ūkio gamybai, bet kaimo plėtros priemonėms: žemės ūkio diversifikavimui, smulkiųjų amatų, verslų ir kaimo turizmo, ekologinio ūkininkavimo, kaimo bendruomenių kūrimui. Rūmų vadovas džiaugiasi, kad iš 1200 registruotų kaimo bendruomenių daugiau kaip 700 jų priklauso kaimo bendruomenių asociacijai. Nemenkėja ir finansavimas – nacionalinis kaimo bendruomenių biudžetas šįmet padidėjo 3 mln. litų, o 2007 metais biudžetą planuojama padidinti 6 mln. litų.
„Pamatę 2007 metų Vyriausybės biudžeto projektą nustebome. Sėkmingų derybų rezultatas – 80 mln. papildomų biudžeto lėšų”, – sėkminga lobistine veikla džiaugiasi rūmų vadovas.
Sausio viduryje planuojama surengti išplėstinę žemdirbių konferenciją ir pasikvietus premjerą bei finansų ministrą priminti jiems senus pažadus – sutarti dėl sausros nuostolių kompensavimo, nors biudžete lėšos šiam reikalui kol kas nėra numatytos. Žemdirbių atstovas sako dedąs viltis, kad pavyks pasiekti rezultatų be didelių demonstracijų ar mitingų.
Rūmams nepriimtinas ir naujas, baigiamas rengti profesinio mokymo įstatymo projektas, kuris netrukus bus teikiamas Seimui.
„Rengėjai kažkodėl labai susiaurino žemės ūkio rūmų funkcijas”, – dėsto B. Markauskas. Jis viliasi, kad rūmų specialistams, šiuo metu plušantiems darbo grupėse, pavyks išsaugoti rūmų funkcijas ir galbūt jas išplėsti.
Nerimą kelia stiprūs konkurentai
Vienu didžiausių ūkininkų rūpesčių B.Markauskas vakar per spaudos konferenciją nurodė globalizaciją.
Nuo 2009 metų bus visiškai liberalizuota ES žemės ūkio rinka – į Sąjungą bus galima įvežti produktus iš visų trečiųjų pasaulio šalių.
„Iškyla rimta problema: kaip vartotojai identifikuos ES, taip pat ir Lietuvoje, pagamintą produkciją”, – rūmų pirmininkas pasakoja apie vieną didžiausių užduočių – maisto produktų kokybės užtikrinimo sistemos kūrimą.
Be to, pastaruoju metu rūmų specialistai pakankamai daug pluša kurdami žemės ūkio rizikos faktorių valdymo mechanizmus. Jie užtikrins paramą žemdirbiams, patyrusiems nuostolių dėl stichinių nelaimių, agituojama rinktis daugiau saugesnių veiklos sričių – didinti mėsinių galvijų bandas.
Kol kas sunku atsakyti į klausimą, ar sugebės Lietuvos ir kitų Europos valstybių ūkininkai atsilaikyti prieš Pietų Amerikos, Pietryčių Indijos, Kinijos ūkininkus, prisistatysiančius į mūsų rinką su pigesne produkcija.
„Antrus metus diskutuojame, kaip reikės apsaugoti rinką, bet apčiuopiamų rezultatų dar neturime”, – nerimavo B.Markauskas. Derybas apsunkina, anot jo, ir palyginti skirtingos žemdirbių ir valstybės institucijų nuomonės.
Funkcijų ir pinigų dalybos
Tarpukario laikotarpiu Žemės ūkio rūmai turėjo platesnes funkcijas, tai rodo ir finansavimo lygis – kasmet tuometinį rūmų biudžetą sudarydavo daugiau nei 6 mln. litų. B.Markauskas skaičiuoja, kad palyginus dabartinę ir tuometinę lito perkamąją galią, finansavimas buvo didesnis dešimt kartų.
„Žinoma, ne šiaip sau, o už tam tikras funkcijas, kurios šiandien rūmams jau nepriklauso”, – apgailestauja pirmininkas. Tuomet Žemės ūkio rūmai užsiėmė veislininkyste, sėklininkyste, augalininkyste. Šiandien šios funkcijos priklauso Žemės ūkio ministerijai.
„Derybos nesibaigia. Anksčiau ar vėliau tos funkcijos bus perduotos asociacijoms, rūmų šakinėms organizacijoms”, – viliasi pergalės B. Markauskas. Žemės ūkio rūmai – tai Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos rankos, todėl ir „pasitikėjimas rūmų bendruomene turėtų būti didesnis”.
Ūkininkų rūpesčiai
Rimantas Šlikas, žemės ūkio bendrovės „Daugeliškiai” direktorius, sako jau seniai supratęs, kad dėl geresnių ūkininkavimo sąlygų reikia kovoti patiems žemdirbiams ir nesitikėti, kad kažkas už juos sunkų darbą padarys.
„Jei nenumoji ranka, tai ir pasiseka gauti Europos Sąjungos lėšų, plėsti ūkį”, – sako R. Šlikas, iki metų pabaigos melžiamų karvių bandą planuojantis padidinti iki tūkstančio.
Galvijų augintojas viliasi, kad pieno supirkimo kainos pasieks 1 litą už litrą, nes dabar esančios (72 centai už litrą), yra palyginti nedidelės. R. Šlikas nepatenkintas ir naująja cukrinių runkelių supirkimo tvarka: supirkėjams produkciją galima vežti tik pagal sudarytą grafiką, o jis nėra patogus.
„Gyvuliui nepasakysi, kad šiandien tavęs nešersiu”, – apie darbo jėgos problemą kalba pieno ūkio „Jonučiai” buhalterė Rita Karpienė. Labiausiai, anot jos, trūksta melžėjų, šėrikų ir traktorininkų. Dar viena bėda – pradeda trūkti ganyklų, nes beveik visos žemės aplink išparduotos.
R.Karpienė sako, kad antroji ūkio veiklos sritis – grūdų auginimas gausaus pelno šiemet neužderėjo, nes grūdai sudygo po pirmo lietaus, dar nenukulti. Jų už maistinių grūdų kainą parduoti nepavyko, o už pašarinius mokama menkai.
Kitas kaunietis Vladas Kochanauskas, užveisęs paukščių ūkį, sako šį pavasarį pražilęs dėl išpūstos paukščių gripo problemos.
„Verslas merdėjo, bet rizikavome. Po truputį pradėjome vežtis viščiukus iš Europos šalių, ir jau turime vilčių plėstis”, – apie sėkmingą prekybą kalba šeimos verslo atstovas, per metus sako ūkyje „apsukantis” per 30 tūkstančių Pekino baltųjų ančių, muskusinių ančių, fazanų, povų, perlinių vištelių, dedeklių vištų.