Vilniuje siautėja legioneliozė

Šią pavojingą ligą medikai ką tik nustatė pensininkui. Nuogąstaujama, kad jį galėjo susargdinti per žema gyventojams tiekiamo karšto vandens temperatūra.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VSC) vakar patvirtino, kad pensinio amžiaus sostinės Baltupių mikrorajono gyventojui šiomis dienomis nustatyta legioneliozė.

Tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti sausu kosuliu, karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, plaučių uždegimu. Kadangi visi simptomai primena pastarosios ligos požymius, iš pradžių manyta, kad vyras serga pneumonija. „Kur pensininkas, nelankantis nei sporto klubų, nei baseinų, galėjo užsikrėsti, kol kas nežinoma”, – LŽ sakė VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

Iš ligonio namų (gyvena paprastame blokiniame daugiabutyje) paimta ištirti vandens. Tyrimo rezultatai bus žinomi kitą savaitę. Vyriškis gydomas ligoninėje, jo būklė patenkinama.

Vilniuje neramu

Nuo ankstyvo rudens vilniečius baugina pranešimai apie mieste aptiktas legioneliozę sukeliančias Legionella bakterijas. Rugsėjį jų rasta viename Baltupių mikrorajono Didlaukio gatvės daugiabučių. Viena šio namo gyventoja susirgo legionelioze.

Lapkritį paskelbta apie pavojus, tykančius Žirmūnuose įsikūrusiame sporto klube „Zebra sport”. Šios pavojingos ligos sukėlėjų aptikta baseine, dušuose, kitose vietose. Vėliau higienistai šių bakterijų rado dar keliuose sporto klubuose. Laikinai buvo sustabdyta jų veikla, visur imtasi dezinfekcijos.

Specialistų nuomone, pagrindinė priežastis, lėmusi pavojingų bakterijų atsiradimą, – netinkama tiekiamo vandens temperatūra. VSC duomenimis, per žema iš čiaupo bėgančio karšto vandens temperatūra buvo nustatyta 63 proc. tirtų objektų. Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūros vandenyje. Bakterijos yra jautrios džiūvimui, aukštai temperatūrai, dezinfekcinėms medžiagoms.

Bakterijų įkvepiama

Legionelės gamtoje paplitusios gana plačiai, jų yra vandens telkiniuose, dumble, gamybinės, visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose.

Dažniausiai šių bakterijų būna oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose. Žmonės jomis užsikrečia įkvėpdami. Geriant vandenį ar jį vartojant maistui ruošti šia liga užsikrėsti negalima. Neįmanoma užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelioze (yra dvi ligos formos) gali susirgti įvairaus amžiaus asmenys, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Dažniau ja suserga vyresnio amžiaus žmonės, ypač vyrai. Rūkymas, alkoholio vartojimas, lėtinės plaučių ir onkologinės ligos, darbas statybose, žemės ir santechnikos darbai – legioneliozės rizikos veiksniai. Tik 5 proc. užsikrėtusiųjų suserga legionelioze.

Išsivysčiusių šalių problema

Liga ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kuriose daug aušinimo, oro kondicionavimo įrangos, įvairių fontanų, baseinų ir kt.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, pernai Europoje užregistruota 5616 legioneliozės atvejų. 2006-aisiais legioneliozės protrūkių būta Prancūzijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje. Šių protrūkių priežastis buvo užteršti aušinimo bokštai, senos oro kondicionavimo sistemos, miesto fontanai, mineralinio vandens baseinai ir kt.

Lietuvoje registruojami tik pavieniai legioneliozės atvejai. Pirmas nustatytas 1985 metais, 2005-aisiais – 1, o šiemet – 5 atvejai. Plačiausiai buvo nušviesta keturiasdešimtmečio Pabradės gyventojo ligos istorija. Legionelėmis vyras užsikrėtė kovą poilsiaudamas vienoje Druskininkų sanatorijoje. 2004 metais Šiaulių viešbutyje rastos legionelės išgąsdino Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karinių oro pajėgų karius.

Dirbs komisija

Vilniaus miesto mero nurodymu savivaldybėje baigiama sudaryti komisija, jai pavesta ištirti ir įvertinti Legionella bakterijų atsiradimą sostinėje. Iki gruodžio 22-osios komisija turi pasiūlyti, kaip greičiausiai išspręsti šią problemą.

Atstovai iš savivaldybės, visuomenės sveikatos centro, šilumos tiekėjų įmonių, aptarnaujančių organizacijų turės atsakyti į klausimą, kodėl tam tikrose sostinės teritorijose vilniečiams tiekiamas vanduo nepašildomas iki reikiamos temperatūros.

Vilniaus savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento pareigūnų nuomone, kovai su užkratu reikės rasti energetinių sprendimų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.