Vakar Europos centrinis bankas (ECB) penktą kartą šiais metais padidino bazines palūkanų normas 0,25 procento, ir dabar jos sieks 3,5 procento.
„Jei paskutiniais metais vertinom, kad ekonomikos augimą Lietuvoje skatina rekordiškai žemos palūkanos, tai šiemet sąlygos išties keičiasi. Nuo 2003 metų vidurio iki 2005 metų pabaigos ECB bazinės palūkanų normos tesiekė 2 proc., tuo tarpu dabartiniai Europos centrinio banko veiksmai leidžia tikėtis, kad ir 2007 m. bus galima stebėti tam tikrą palūkanų augimą”, – sakė „Hansabanko” Ekonominės analizės skyriaus vadovas Vidmantas Šaferis. Pasak jo, finansų rinkų dalyviai jau šiandien įskaičiuoja, kad bazinės palūkanos dar gali augti iki 3,75 proc. lygio pirmąjį kitų metų ketvirtį, ir galbūt net iki 4 proc. metų pabaigoje. „Nuo ECB nustatomų bazinių palūkanų dydžio priklauso euro zonos ir su euru susietų valiutų, taigi ir lito, tarpbankinės palūkanų normos, todėl šie sprendimai lemia ir tai, kokias palūkanas Lietuvos gyventojai moka už paskolas bei kokias palūkanas jie gauna už indėlius litais bei eurais” – sakė Vidmantas Šaferis.
Pasak analitiko, ECB būsimus sprendimus dėl palūkanų normų didinimo ar mažinimo priims vertindamas Euro zonos šalių ekonomikos pokyčius, bet tikėtina, kad kelti bazines palūkanas virš 4 proc. neleis ir taip gan lėtas šių šalių ekonomikos augimas. „Išties, ECB nuolat siekia išlaviruoti taip, kad ir būtų suvaldyta infliacija ir nebūtų pakenkta ekonomikos augimui. Metinė infliacija euro zonos šalyse per paskutinius dvylika mėnesių vidutiniškai siekė 2,2 proc. ir viršijo siekiamą 2 proc. ribą, – tai iš dalies ir lėmė ECB veiksmus didinant palūkanas (tokiu būdu siekiama sumažinti vartojimą, o tuo pačiu ir infliaciją). Vis tik sumažėjus naftos kainoms rugsėjo ir spalio mėnesių infliacija siekė tik 1,7 proc. ir 1,6 proc., todėl gali būti, kad tolesnis palūkanų normų didinimas praranda vieną svarbiausių argumentų”,- sakė V.Šaferis.
Pasak analitiko, Lietuvai šiandien toks palūkanų lygis nėra žalingas, tačiau ir nebėra toks palankus, koks buvo anksčiau. „Aukštesnės palūkanos mažina investicijas į verslo plėtrą, taip pat keičia ir gyventojų vartojimą – kol infliacija aukštesnė už palūkanų normas, žmonės būna nelinkę taupyti, tačiau kai palūkanos susilygina su infliacija ar aplenkia ją, gyventojams atsiranda stimulas taupyti. Didėjantis gyventojų taupymas, kaip ir atsargesnis verslininkų požiūris į planuojamas investicijas, yra naudingi veiksniai, stabdantys infliaciją ir saugantys nuo ekonomikos perkaitimo”- sakė V.Šaferis.