Rytoj turėtų būti galutinai patvirtintas 2007-ųjų valstybės finansinio gyvenimo algoritmas
Finansų ministras Zigmantas Balčytis vakar įstatymų leidėjams antrą kartą pristatė patobulintą 2007-ųjų metų biudžeto projektą. Seimo komitetai, komisijos, atskiros valstybės institucijos pirminį šio dokumento variantą siūlė papildyti šūsnimi prašymų, kuriuos įgyvendinus valstybės išlaidos būtų išaugusios beveik 3,8 milijardo litų. Išnagrinėjus visas siūlytojų idėjas ir realias galimybes, patikslintame biudžeto projekte asignavimus buvo nutarta padidinti 169 mln. litų.
Milijardų dalybos
Iš viso 2007-aisiais planuojamos nacionalinio biudžeto pajamos sieks 22,2 milijardo litų, o išlaidos bus 12,1 proc. didesnės nei šiemet ir sudarys 23,6 milijardo litų. Valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis 2007 m. sudarys 19,2 milijardo litų, arba 12,4 proc. daugiau negu planuojama gauti šiemet. Išlaidos sieks 20,6 milijardo litų, arba 9,6 proc. daugiau.
Komentuodamas, kokios korekcijos buvo padarytos biudžeto projekte, Z.Balčytis teigė, jog didžiausia dalis skiriamų papildomų asignavimų tenka švietimui. Patobulintam projekte išlaidas švietimui siūloma didinti per 64 mln. litų, iš kurių daugiausia lėšų skiriama mokyklų remontui, rekonstrukcijai bei statyboms užbaigti. Taip pat didėja ir papildomi asignavimai poilsiui, kultūrai, religijos sričiai – juos siūloma padidinti 40 mln. litų. Lėšas numatoma skirti bibliotekoms, kultūros namams, kultūros centrams renovuoti bei stadionams rekonstruoti.
Papildomos valstybės biudžeto lėšos numatomos ir sveikatos apsaugai – 26 mln. litų, kuriuos ketinama skirti ligoninių pastatams renovuoti ir medicininei įrangai įsigyti. Asignavimus socialinei apsaugai siūloma padidinti 8 mln. litų. Lėšos bus skiriamos vaikų, senelių globos namams, pensionatams rekonstruoti bei išlaikyti. Gynybai papildomai siūloma skirti 4 mln. litų minų paieškų laivams įsigyti. Kitoms valstybės funkcijoms, tokioms kaip bendrosios valstybės paslaugos, ekonomika, aplinkos apsauga bei viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, numatoma skirti 27 mln. litų.
Liko daug nepatenkintų
Dauguma pinigų prašytojų liko nepatenkinti. Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnas Viktoras Rinkevičius pareiškė, kad iš visų iš biudžeto finansuojamų sričių labiausiai patobulintu projektu nusivylė žemdirbiai.
„Iš kai kurių tribūnų duoti tam tikri atsakingų žmonių pažadai, tačiau dabar aiškėja, kad jie nebus ištesėti. Turbūt viena iš didžiausių problemų yra žemdirbių patirtų nuostolių dėl hidrometeorologinių reiškinių kompensavimas. Pagal rajonų savivaldybių administracijų pateiktus suvestinius duomenis, nuostolių suma sudaro 695 mln. litų. Žemdirbiai patys prisiima tam tikrą dalį patirtų nuostolių ir neprašo šimtu procentų jų kompensuoti, tačiau ir vadovaujantis tais principais, ši suma būtų kompensuotina apie 350-400 mln. litų. Tai iš esmės beveik pusė to, kas iš tikrųjų patirta. Tuo tarpu ministras kalba tik apie 50 mln. litų, – tikino V.Rinkevičius.
Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė taip pat apgailestavo, kad žemės ūkiui skirti asignavimai, lyginant su praėjusiais metais, nedidėja, bet mažėja 1 mln. litų.
Liberaldemokratų frakcijos atstovė Aušrinė Marija Pavilionienė pareiškė remianti Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų reikalavimą didinti mokslo darbuotojų ir dėstytojų atlyginimus ne nuo kitų metų liepos, o nuo sausio 1-osios ir ne 20, o 30 proc.
„Kadangi biudžete mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams nėra skirta žadėtų 35 mln. litų, frakcija prašo Vyriausybės rasti tam lėšų”, – sakė M.A.Pavilionienė.
Ideologiniai ginčai
Socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas savo ruožtu teigė abejojąs, ar teikdama patobulintą biudžeto projektą Vyriausybė rimtai peržiūrėjo teikiamus pasiūlymus.
„Tarp pasiūlymų pagerinti ar padidinti finansavimą arba skirti remontui ar rekonstrukcijai papildomų lėšų lavinos buvo ir esminių siūlymų – keisti mokestinę sistemą, peržiūrėti socialinę politiką. Tačiau būtent į tai neatsižvelgta, bet pritarta kai kurių Seimo narių pasiūlymams, todėl galima daryti prielaidą, kad Vyriausybė tokiu būdu nusiperka papildomų balsų balsuoti už biudžetą, bet iš esmės atsisako programinio principo, kuris turi būti pagrindinis formuojant biudžetą”, – dėstė A.Paulauskas.
Buvusio Seimo Pirmininko teigimu, paskelbta socialinė biudžeto orientacija yra „mistika, nes realūs skaičiai to nerodo”. A.Paulauskas piktinosi, kad valdymo išlaidos sudaro trečdalį išlaidų, kas tokiai šaliai kaip Lietuva yra nepaprastai daug.
Panašiai kalbėjo ir liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius, atkreipęs dėmesį, jog šių metų biudžetas yra su tomis pačiomis struktūrinėmis bėdomis, apie kurias buvo kalbėta ankstesniais metais. Jis stokoja aiškių, visuomenei svarbiausių prioritetų, uždavinių sprendimo atsižvelgiant į finansines ir augančias valstybės galimybes bei makroekonominį stabilumą. Biudžetas nenumato struktūrinių, ekonominių, fiskalinių reformų, be kurių negalima optimaliai ir optimistiškai žvelgti į ateitį.
Tuo tarpu socialdemokratas Bronius Bradauskas įrodinėjo, kad biudžetas yra socialiai orientuotas, išlaidos šiai sričiai auga 35 proc., o bendras biudžeto prieaugis, palyginti su 2006 metais, didėja 12,5 proc.